„Saulės aktyvumas šį šimtmetį bus mažesnis, nei praeityje.
Ji įžengė į mažiausią per 200 metų aktyvumo fazę“, - sakė
mokslininkas.
Astronomai laukia, kad Saulės aktyvumas aukščiausią tašką pasieks 2012-2013 metais, tačiau jis bus žymiai silpnesnis, nei
ankstesni aktyvumai, ir kol kas negalima kalbėti apie kokius nors
stiprius žybsnius.
A.Solovjovas taip pat papasakojo, kad paskutinis didžiausias
žybsnis Saulėje įvyko birželio 7 dieną, tačiau jis neturėjo
jokios įtakos Žemei, nes buvo nukreiptas į priešingą pusę.
„Žybsnis buvo unikalus, nes tęsėsi 40 minučių. Didžiulė
medžiagos masė buvo išmesta į aukštį, kuris prilygsta Saulės
diametrui. Unikalus reiškinys“, - dalijosi savo stebėjimais
A.Solovjovas.
Mokslininkas taip pat kritikavo kai kurių tariamų astronomų
spekuliacijas, kad anksčiau ar vėliau Saulė gali sprogti. Pasak
A.Solovjovo, žvaigždės laukia visiškai kitas likimas.
„Niekada Saulės tipo žvaigždės nesprogsta. Mes stebime
daugybę Saulės tipo žvaigždžių: po 5 milijardų metų Saulė
taps raudonąja milžine, paskui numes apvalkalą, vėliau virs
baltąja nykštuke, atvės ir taps juodąja nykštuke“, - pasakojo
mokslininkas.