Parlamentarai pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komiteto pirmininko konservatoriaus Valentino Stundžio siūlymui,
kuriuo aukštosioms mokykloms palikta teisė pačioms spręsti, ar
suteikti lengvatų asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, šiems
stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas.
Už minėtą siūlymą buvo 48 parlamentarai, penki buvo prieš,
28 susilaikė.
„Tai sužlugdymas naujo karo tarnybos modelio“, - piktinosi
„tvarkietis“ Rimantas Smetona.
Įstatymo projektą teikusi Krašto apsaugos ministerija (KAM) į
projektą buvo įrašiusi nuostatą, kad nustatant stojančiųjų
pirmenybę į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų programas, papildomai atsižvelgiama
į atliktą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigtus
bazinius karinius mokymus.
KAM siekė, kad karo prievolininkai, stodami į aukštąsias
mokyklas, gautų papildomą balą.
Už visą įstatymą ketvirtadienį balsavo 64 Seimo nariai,
septyni buvo prieš, 22 susilaikė.
Priimtame įstatyme nuo 12 iki 9 mėnesių sutrumpintas
nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) atlikimo
laikas.
Jaunuolių šaukimas į nuolatinę PPKT yra sustabdytas nuo 2007
metų rudens, tačiau įstatyme palikta galimybė ją atnaujinti, jei
taip nuspręstų Seimas, kasmet tvirtinantis ribinius principinės
kariuomenės struktūros skaičius. Dabartinė Krašto apsaugos
ministerijos vadovybė sako, jog to daryti neketinama.
„Tai yra ydinga, kai kalbama apie privalomą šaukimą. Tai
paslėpta šaukimo atnaujinimo galimybė“, - šiai įstatymo nuostatai
nepritarė socialdemokratas Juozas Olekas.
J.Olekui būnant krašto apsaugos ministru buvo sustabdytas
jaunuolių šaukimas į privalomąją krašto apsaugos tarnybą.
Dėl to paties įstatymui prieštaravo ir valdančiajai koalicijai
priklausanti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Noriu priminti, kad liberalai jau anksčiau aiškiai pasisakė
už savanoriškumo pagrindu buriamą profesionalią kariuomenę.
Tačiau šiandien Seime priimtos įstatymo pataisos vėl visą
sistemą apverčia aukštyn kojomis. Tokiu būdu sudaromos prielaidos
ir sąlygos jau šių metų rudenį atnaujinti privalomą šaukimą į
kariuomenę. Net ir į bazinius karinius mokymus, pritrūkus
pageidaujančiųjų, gali būti šaukiami ir noro nepareiškę karo
prievolininkai“, - dėl įstatymo pataisų apgailestavo Liberalų
sąjūdžio frakcijos narys Algis Kašėta.
Sustabdžius šaukimą į nuolatinę PPKT KAM vadovybė ėmė
ieškoti naujų būdų piliečius rengti krašto gynybai. Siekiant
šio tikslo įstatyme įtvirtinti baziniai kariniai mokymai, kurie
truktų nuo 70 iki 90 dienų. Šiuos mokymus galėtų atlikti 18-38
metų asmenys.
Pirmiausia į mokymus būtų kviečiami savo norą juose dalyvauti
pareiškę asmenys, bet jei jų nesusirinktų pakankamai, 18-26 metų
jaunuoliai būtų šaukiami privaloma tvarka atsitiktinės atrankos
tvarka. Kiek asmenų reikėtų pakviesti į bazinius karinius mokymus
taip pat kasmet nustatytų Seimas.
Siūloma, kad 2012 metais baziniuose kariniuose mokymuose pagal
finansines galimybes turėtų būti parengta nuo 700 iki 1000
piliečių.
Vyresni nei 26 metų asmenys į mokymus bus kviečiami tik
savanoriškai. Šioje pradinio karinio parengimo programoje galėtų
dalyvauti ir moterys.
Įstatyme taip pat numatoma, jog PPKT galėtų būti atlikta
aukštųjų mokyklų absolventams baigus jaunesniųjų karininkų
vadų kursus, baigus pirmuosius studijų metus Lietuvos karo
akademijoje ar kitos NATO ar Europos Sąjungos šalies karo mokykloje,
atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju laikotarpiu įgijus
pagrindinį karinį parengimą, baigus kitos NATO ar ES šalies karo
mokymo instituciją bei atlikus karo tarnybą kitose NATO ar ES
šalyse.
Siekiant, kad Lietuvoje nepritrūktų krašto gynybos apmokytų
asmenų įstatyme įstatyme numatyta, jog karo tarnyba gali būti
atliekama tarnaujant kariniuose vienetuose, aktyviojo rezervo
kariniuose vienetuose arba rezervo kariniuose vienetuose.
Norint atlikti tarnybą kariniuose arba aktyviojo rezervo
kariniuose vienetuose tektų sudaryti sutartį. Parengti krašto
gynybai asmenys taip pat būtų skirstomi į vadinamąjį
organizuotąjį rezervą. Jame esantys asmenys, atlikę privalomąją
pradinę karo tarnybą, būtų kas penkerius metus kviečiami 20-30
dienų kariniams įgūdžiams atnaujinti.
Karo prievolininkai į organizuotąjį rezervą būtų atrenkami
atsižvelgiant į jų asmenines savybes, patirtį bei pasirengimą ir
skiriami į pareigas rezervo kariniame vienete, kurios paprastai
atitinka jų turimą karinį laipsnį, karinę ar civilinę
specialybę.
Pagal įstatymą, pašaukti į pratybas ar vykdyti tarnybos
užduotis tarnybą rezerve asmenys būtų aprūpinami apranga, maistu
ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už
tarnybos dienas ir taikomos socialinės garantijos.
Siekiant privalomąją pradinę karo tarnybą padaryti
patrauklesne, numatomos subsidijos darbdaviams bazinius karinius
mokymus atlikusius žmones priimant į darbą, lengvatos priimant į
statutinę tarnybą.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, anot įstatymo, neviršijant
pusantro minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir jos mokėjimo
tvarką nustato Vyriausybė. Subsidija darbo užmokesčiui nuolatinę
PPKT atlikusiems asmenims mokama 6 mėnesius, o baigusiems bazinius
karinius mokymus - 3 mėnesius. Ši subsidija būtų taikoma, jei karo
prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės PPKT
ar bazinių karinių mokymų baigimo datos.
Kompensacija už studijas Vyriausybės nustatyta tvarka taikoma
trejų metų laikotarpiu nuo nuolatinės PPKT ar bazinių karinių
mokymų baigimo datos.
Anksčiau svarstyta galimybė įgijusiesiems karinį parengimą
stojimą į aukštąsias mokyklas palengvinti pridedant vieną balą,
tačiau tam pasipriešino Švietimo ir mokslo ministerija bei
studentų organizacijos.
Kariuomenės rezervą, anot kariškių, įvairiose šalyse sudaro
nuo 1,5 iki 10 kartų daugiau žmonių nei tarnauja reguliariosiose
ginkluotosiose pajėgose. Kokio rezervo reikia Lietuvai -
neišduodama, nes tai riboto naudojimo informacija. Artimiausiu metu
dėl šio klausimo turėtų būti šaukiama Valstybės gynimo taryba.