„Šita muilo puta ir dūmų uždanga padeda nuslėpti tiesą.
Šitiek darbo įdedama tik tam, kad būtų galima nuslėpti nuo
visuomenės tiesą apie tai, ko iš tikrųjų išmokoma mokyklose.
Visuomenė pašiurptų sužinojusi tikrą rezultatą, todėl ir
slepiama po formulėmis ir balų perskaičiavimais“, - „Kauno dienai“
sakė B.Burgis.
Pedagogas įsitikinęs, kad Nacionalinis egzaminų centras (NEC)
vadovaujasi pakankamai sudėtinga vertinimo sistema tik todėl, kad
būtų galima užmaskuoti tikruosius rezultatus.
ES šalių kontekste Lietuva nori atrodyti gražiai ir to
pasiekiama, anot B.Burgio, verčiant egzaminų balus į procentus.
„Rezultatai yra politiškai motyvuoti, priimamas politinis
sprendimas, kiek balų lems, kad branda pasiekta - pavyzdžiui, kad
žmogus moka anglų kalbą. Apatinė riba reguliuojama pagal politikų
poreikį. Kiek reikia, kad mūsiškiai gautų atestatus? Kiek turi
būti neišlaikiusiųjų? Niekas gi nesigilina, kodėl gautas vienoks
ar kitoks balas“, - samprotavo B.Burgis.
Anot gimnazijos direktoriaus, labai gabių vaikų retai būna, o
valstybinio egzamino užduotys yra tokios, kad į jas visiškai
atsakyti gali tik gabiausieji.
„Jeigu niekas nesurenka maksimalaus taškų skaičiaus, tuomet 100
balų rašoma surinkusiam 99 ar kiek mažiau taškų“, - sakė jis.
NEC direktorius Saulius Zybartas pripažįsta, kad egzaminų
rezultatai iš dalies yra politinis sprendimas, tačiau esą vertinimo
komiteto sprendimas lemia tik nedidelę vertinimo dalį.
„Šis politinis sprendimas iš dalies paremtas egzamino užduoties
statistika. Atsižvelgiant į ją ir egzamino programos reikalavimus,
nustatoma žemiausia egzamino išlaikymo riba, tą ribą tvirtina
Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas“, - kalbėjo
S.Zybartas.
Gautas balas iš esmės priklauso nuo to, kiek moksleiviui pavyko
aplenkti kitų egzaminą laikiusių žmonių.
„Antrus metus dirbu ir man niekada nebuvo nurodyta, kiek žmonių
turi išlaikyti egzaminą. Nėra jokio spaudimo, viskas vyksta
natūraliai“, - tikino S.Zybartas.