Net tris tonas sverdavę žolėdžiai diprotodonai, kurių
ankstyviausios fosilijos datuojamos maždaug 2 mln. metų, išnyko
maždaug prieš 50 tūkst. metų.
Vieno iš šių dabartinių vombatų giminaičių suakmenėję
griaučiai praeitą savaitę buvo iškasti atokioje Kvynslando
valstijos vietovėje - toliausiai į šiaurę negu visos kitos
diprotodonų liekanos. Mokslininkai mano, kad šios fosilijos gali
suteikti vertingų duomenų apie šios rūšies saulėlydį.
Diprotodonai išnyko maždaug tuo pačiu metu kaip ir kiti
stambieji Australijos gyvūnai, tarp jų milžiniškos kengūros ir
krokodilai. Be to, šių rūšių saulėlydis sutapo su pirmųjų
aborigenų genčių pasirodymu žemyne, todėl mokslininkai kelia
prielaidą, kad prie stambiosios faunos išnykimo galėjo prisidėti
žmonės.
„Buvo daug ginčijamasi, kas pražudė megafauną, o ši tema
paleontologijoje yra itin karšta“, - naujienų agentūrai AFP
profesorė Sue Hand, dirbanti naująsias diprotodono
liekanas aptikusioje mokslininkų grupėje.
Pasak jos, naujasis radinys yra geriausiai išlikęs iš
Australijoje rastų diprotodonų skeletų, todėl bus galima gana
tiksliai nustatyti jo amžių ir galbūt išsiaiškinti vertingos
informacijos apie žmonių bei klimato pokyčių vaidmenį šios
rūšies gyvūnų nykimui.
Diprotodonai buvo apie dviejų metrų aukščio ir pusketvirto
metro ilgio. Pagal dydį jie prilygo raganosiui arba nedideliam
automobiliui, o patelės turėjo sterblę, kurios anga nukreipta
atgal, sakė S.Hand.
„Iš esmės jie buvo labai panašūs į vombatus - itin stambius
vombatus, daug didesnius negu gyvenantys mūsų dienomis“, - aiškino
mokslininkė.
Manoma, kad itin stambūs gyvūnai Australijoje ir kituose
žemynuose išsivystė dėl atšiaurių klimato sąlygų ir skurdžių
ėdesio išteklių. Australijoje anksčiau buvo aptikta didžiulių
priešistorinių stručiams giminingų paukščių emu, medžiais
laipiojusių krokodilų ir mėsa mitusių kengūrų liekanų.