Trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad prie
tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokinių krepšelių bus
mokamas nebe 15 proc., o 20 proc. priedas.
Nuo šio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose įvedamos
papildomos lietuvių kalbos pamokos, kad moksleiviai pasirengtų nuo
2013 metų laikyti visiems abiturientams vienodą valstybinės kalbos
egzaminą.
„Pakeitimai leis finansuoti papildomą lietuvių kalbos mokymą
mokyklose tautinių mažumų kalba“, - teigiama Švietimo ir mokslo
ministerijos pažymoje.
Vyriausybė taip pat nusprendė kelti lietuvių kalbos mokėjimo
reikalavimus tautinių mažumų mokyklų pedagogams.
Šiuo metu valstybine kalba mokantys mokytojai privalo turėti
trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, tačiau dalis
tautinių mažumų mokyklų mokytojų turi antrąją, kadangi moko ne
lietuvių kalba.
Įstatymu nustačius, jog Lietuvos istorija, geografija ir
pilietiškumo ugdymo pagrindai tautinių mažumų mokyklose turi būti
dėstomos lietuviškai, iš šių dalykų mokytojų bus reikalaujama
turėti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Įgyti
kategoriją nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2012 metų
rugpjūčio 31 dienos.
Lietuvos Seimas pavasario sesijoje priėmė naują Švietimo
įstatymą, kuriuo šiek tiek plečiamas dalykų dėstymas lietuvių
kalba tautinių mažumų mokyklose ir numatyta po dvejų metų
suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą.
Lietuvos pareigūnai sako, kad iki šiol lenkiškose mokyklose 90
proc. dalykų buvo dėstoma lenkiškai, nors Europos standartai
numato, kad valstybine kalba dėstoma apie 40 proc. dalykų.
Tikimasi, kad naujosios nuostatos leis tautinėms mažumoms geriau
išmokti valstybinę kalbą. Lietuvos lenkų politikai naujas
Švietimo įstatymo nuostatas kritikavo.