Kurį laiką JAV astronautams į kosmosą teks skraidyti Rusijos
kosminiais laivais „Sojuz“, kuriuose viena vieta kainuoja daugiau nei
50 mln. dolerių (123 mln. litų). Tokia padėtis tęsis, kol kuriai
nors privačiai bendrovei pavyks sukurti komercinę raketą ir
kosminį laivą, bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir
kosmoso administracija (NASA).
Kaip manoma, toks kosminis laivas bus paruoštas pirmajam
skrydžiui apie 2015 metus.
Kai „Atlantis“ ketvirtadenį nusileis kosminiame centre,
esančiame Kanaveralo kyšulyje Floridoje, NASA taps priklausoma nuo
Rusijos, kad galėtų išsipirkti vieną arba dvi vietas jos
kosminiuose laivuose. Trečiąją vietą „Sojuz“ kapsulėje paprastai
užima ją pilotuojantis rusų kosmonautas.
„Space Shuttle“ programos pabaiga reiškia, kad JAV astronautams
rečiau teks dirbti tiesioginį darbą - skraidyti į kosmosą.
„Be abejo, tai sunku, nes mes visus savo gyvenimus pašventėme
skrydžiams į kosmosą“, - astronautas veteranas Steve'as Robinsonas, dalyvavęs keturiose „šatlų“ misijose, sakė
naujienų agentūrai AFP.
Per 30 metų vykdytą programą NASA pastatė penkis pirmuosius pasaulyje daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: „Atlantis“, „Challenger“, „Columbia“, „Discovery“ ir „Endeavour“.
Tačiau iki mūsų dienų išliko trik trys iš jų, nes
„Columbia“ ir „Challenger“ buvo prarasti per katastrofas kartu su
įgulomis.
Tačiau JAV išgyvenant biudžeto krizę prezidentas Barackas
Obama nusprendė nutraukti šią programą ir
sutaupyti daug lėšų: kiekviena iš 135 „šatlų“ kainavo apie 450
mln. dolerių.
B.Obama pernai taip pat atšaukė projektą „Constellation“, pagal
kurį ketinta iki 2020 metų dar kartą išlaipinti JAV astronautus
Mėnulyje. Planuota, kad šis šis projektas bus įgyvendinamas
šešerius metus ir kainuos 97 mlrd. dolerių.
Astronautė Shannon Walker, kaip ir dauguma jos
kolegų JAV kosminėje agentūroje, neslepia liūdesio dėl „Space
Shuttle“ programos pabaigos.
„Tai apmaudu, tačiau žinau, kad „šatlų“ programą užbaigti
buvo teisinga“, - ji sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jeigu norime imtis kitokių darbų, mums reikalingi kitokie
kosminiai aparatai“, - pridūrė Sh.Walker, kuri yra skridusi „Soyuz“,
tačiau niekada neskraidė erdvėlaiviais.
Dabartinį pereinamąjį laikotarpį, kuris veikiausiai truks apie
trejus metus, astronautė lygina su periodu „po „Apollo“ programos
pabaigos iki „šatlų“ programos pradžios“, ir tikisi, kad jis atvers
naują JAV pilotuojamųjų kosminių skrydžių erą.