Lietuvoje ir svetur žinomas mokslininkas, rektoriumi išbuvęs trisdešimt trejus metus, o savo laikais vadintas jauniausiu pasaulyje, Lietuvos radijui sako, kad šiandien jam svarbiausia galėjimas užsiimti mėgstama veika.
J.Kubilius rašo matematikos istoriją, yra įvairių mokslo draugijų pirmininkas, ir kartoja, kad be darbo jam gyventi būtų sunku.
Mokslininkas pastebi, kad šiomis dienomis trūksta tiksliųjų mokslų atstovų, o reikalavimai daktaro disertacijoms apsiginti galėtų būti griežtesni.
„Savo laiku aš pradėjau pradžią beveik vienas, paskui prisidėjo nauja šaka matematikoje - tikimybinė skaičių teorija. Tai dabar dar iki šiol ta tematika gyvuoja. Be to, pradėjau organizuoti kitus matematikus kolegas, kad rašytų Lietuvos matematikos istoriją.
Na manęs dar paprašo apie universiteto praeitį papasakoti ar parašyti. Ir dar turiu čia tokių pareigų: yra susibūręs toks vyresnio amžiaus žmonių sambūris „Patirtis“, jie mane išrinko pirmininku. Jau dabar 11 metų bus. Mes ten svarstome visuomenei ir valstybei aktualias problemas. Išdėstome savo nuomone ir siunčiame valdžios žmonėms. Kartais, matyt, į stalčių įdeda, bet kartais ir paskaito.
Antra, aš esu Lietuvos matematikų draugijos pirmininkas. Dar Akademija man šiek tiek darbo duoda. Gyventi galiu, nereikia nuobodžiauti. Ir neturiu tiek laiko, kad galėčiau viską aprėpti, ko norėčiau“, - J. Kubilių cituoja lrt.lt.
Lietuvos radijo paklaustas, ar tikrai lietuvių aukštojo mokslo sistemoje kažko esminio vis dėlto labai trūksta, kad jaunimas vyksta mokytis į užsienį, J. Kubilius atsakė manąs, kad netrūksta, kad čia daugiau mados reikalas.
„Žinoma, yra daug gerų aukštųjų mokyklų užsienyje, geresnių negu pas mus. Ten pasimokyti naudinga, bet būtų gerai, kad jie po to greitai grįžtų į Lietuvą. Čia dar kol kas ekonominės sąlygos neleidžia mums to. Ir Vyriausybė turėtų skirti lėšų, kad juos sugrąžintų. Čia daug mados. Lietuvoje jie moko tą patį mokslą nė kiek ne blogiau nei ten. Aš nekalbu apie išimtis“, - sakė buvęs rektorius.
Buvusio rektoriaus teigimu, dabar daug lengviau gauti daktaro laipsnį nei anksčiau.
„Pirmiausia tai nereikėjo pereiti prie vieno mokslinio vardo, mokslinio laipsnio. Turi būti dviejų laipsnių sistema: vienas lengviau gaunamas, o antras - jau gerokai sunkiau. Ir pati laipsnių teikimo sistema dabar pas mus neveikia taip, kaip reikėtų. Reikalavimai disertacijoms, man rodos, turėtų būti žymiai didesni“, - mano mokslininkas.
Buvusio rektoriaus teigimu, reikėjo rūpintis visu universitetu, visi dalykai rūpėjo.
„Maniau, kad humanitarai reikalingi mūsų tautiškumui išlaikyti: literatūrai, kalbai. O gamtos ir kiti mokslai yra pagrindas. Dabar visi pradėjo eiti į humanitarinius mokslus. Bet pikti liežuviai sako, kad jie nemoka matematikos ir jos bijo, todėl eina ten, kur jos nėra. Bet čia ne tik pas mus - ir kitose šalyse trūksta tų tiksliųjų ir taikomųjų mokslų atstovų. Atsirado tokių pigių mokslų: vadyba, sakykim. Ten jokio mokslo iš tikrųjų nėra“, - interviu Lietuvos radijui sakė jubiliatas.