Vilniaus dailės akademija (VDA) šiemet diplomus įteikė 378 bakaulauro studijas baigusiems studentams ir 116 - magistrantams. Tačiau akademijos prorektorė studijoms Eglė Ganda Bogdanienė tikino, kad be darbo absolventai nelieka.
Menų studijas kasmet renkasi apie 5 proc. visų stojančiųjų. Praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 5,5 proc. – prilygo rekordiniam 2007 metų rodikliui. Praėjusiais metais menų studijas pasirinko 3092, daugiau nei pusė stojo į VDA. Šiemet kandidatų skaičius – dar didesnis.
E.G.Bogdanienė tikino, jog jaunimo negąsdina „menininko statusas“: „Aukštesni už mūsų stojamieji balai – tik medicinos ir sveikatos studijų srityse. Tad pasirinkęs menus turi turėti ne tik puikų vidurinį išsilavinimą, tačiau ir dailės įgūdžių.“
Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje, tad dažnas abiturientas dvejoja: rinktis norimą ar darbo vietą garantuosiančią specialybę? Tačiau E.G.Bogdanienė juokavo: „Ar apsimoka studijuoti menus? Karvę galbūt laikyti apsimoka. Ar galima įvardinti specialybę, garantuojančią darbo vietą? Mano nuomone, jei dirbi patinkantį darbą ir sugebi atsižvelgti į rinkos poreikius, nei veikla, nei pinigais nesiskųsi.“
Absolventai – darbo biržoje
Neseniai atliktas aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo galimybių reitingas nuvylė VDA. Akademiją baigę studentai atsidūrė paskutinėje vietoje – tiek daug diplomuotų menininkų lieka be darbo.
Tačiau E.G.Bogdanienė aiškino, jog šiuo tyrimu akademijos atžvilgiu nederėtų remtis: „Didžioji dauguma mūsų absolventų yra darbdaviai patys sau. Jie savarankiškai atlieka užsakomuosius darbus, tiesiogiai bendrauja su klientais.“
VDA lektorė prisipažino, jog dažnas stojantysis svajoja apie bohemišką menininko gyvenimą, tačiau po studijų darbo rinkoje įsitvirtina tie, kurie lanksčiai reaguoja į poreikius, geba bendradarbiauti su klientais.
„Meno specialybė nesuteikia profesinės kvalifikacijos. Menininkas esi visą parą – ne nustatytomis darbo valandomis. Nėra taip, kad vos baigęs absolventas tampa perkamu madingu menininku. Dažnai tam, kad būtum pripažintas, prireikia keliasdešimties metų“, – kalbėjo akademijos prorektorė. Ji pridūrė, kad tarp pirmojo kurso studentų nesutinkanti daug svajotojų – meno specialybes renkasi jau nutuokiantys apie galimas perspektyvas.
Dažnas absolventas turi priminti savo, kaip menininko, ambicijas ir atsižvelgti į rinkos poreikius: „Iš meno sugeba pragyventi turintys ir vadybos gebėjimų – yra ne tik kūrėjai, tačiau ir savo kūrybos sklaidos organizatoriai, neatsisakantys taikomojo meno projektų. Dirbdamas su užsakovais nesi visiškai laisvas, negali visiškai savęs realizuoti, tačiau tik atsižvelgęs į užsakovo prašymus užsidirbsi sau duonai.“
Menininkai eksportuojami į užsienį
Vis dėlto nemenka dalis absolventų pasirenka patvaresnes ir daugiau žadančias darbo galimybes užsienio šalyse. Nors tiksliai nežinoma, kiek buvusių studentų išvyksta į užsienį, žiniasklaidoje skambančios pavardės byloja – jų yra nemažai.
„Iš vienos pusės džiaugiamės, kad mūsų absolventų kompetencija tenkina tarptautinės rinkos poreikius. Tačiau ne visada po lietuviška pavarde būna nurodyta „Lietuva“. Vis dėlto žmogus renkasi, kas jam geriau – jei neišgyveni čia, natūraliai renkiesi palankesnes gyvenimo sąlygas“, – kalbėjo E.G.Bogdanienė.
Lektorės teigimu, menininkų emigracija – ne krizės paveiktas procesas. Žinoma, jei kiekvienam baigusiam studijas būtų garantuota darbo vieta, greičiausiai retas dairytųsi į užsienį.
„Net ir sovietmečio absolventai, užuot likę čia, paspruko į užsienį. Trečdalis mano kartos bendramokslių jau ilgą laiką itin sėkmingai garsina lietuviškas šaknis“, – tikino lektorė, paminėjusi ir kelis jaunosios kartos atstovus, vertinamus kaip aukščiausio lygio menininkus.
Gabiems žmonėms užkertamas kelias
Šių metų rugsėjo mėnesį studijas VDA pradės 223 studentai – tiek, kiek ir praėjusiais metais. Tačiau kandidatavo kur kas daugiau baigusių mokyklas: 1753 laikė stojamuosius egzaminus, tai yra trimis šimtais daugiau nei pernai.
E.G.Bogdanienė džiaugėsi, jog studijų populiarumas VDA tik didėja, tačiau priėmimo tvarka dažnai užkerta kelią gabiesiems.
Meno specialybės – vienos iš nedaugelių, kurias pasirinkus reikalingas ne tik mokykloje laikytų egzaminų vidurkis, tačiau ir stojamųjų balas.
„Akademija nepateisina tokios tvarkos – matome tik stojančiųjų kodus, tačiau norėtųsi kandidatus įvertinti ir asmeniškai. Užsienyje atsižvelgiama į būsimojo studento motyvaciją, apsisprendimą. Mokykloje įgytos žinios yra labai svarbios, tačiau stojant galimas ir toks atvejis, kad ne itin gerai mokykloje besimokiusio jaunuolio, tačiau pasižyminčio stipriais ir perspektyvą žadančiais meniniais gebėjimais, vietą užima puikiai mokyklą baigęs, tačiau ne itin save meno sferoje įsivaizduojantis kandidatas“, – stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą kritikavo akademijos prorektorė.