NASA erdvėlaivių eros pabaiga – lyg variklis kosmoso verslui

Po Pirmojo pasaulinio karo JAV valdžia nutarė, kad šalies paštas turi gabenti siuntas privačiais lėktuvais. Tai paskatino oro linijų plėtrą.

Dabar istoriją nori pakartoti verslininkai, statantys erdvėlaivius, planuojantys skrydžius į kosmosą ir net kuriantys privačią kosminę stotį.

Jiems atsivėrė naujos erdvės, kai praėjusią savaitę Kennedy kosminiame centre nusileido „Atlantis” ir NASA užbaigė 30 metų trukusią „Space Shuttle” programą.

Kai praėjusią savaitę Naveenas Jainas įsijungė kompiuterį pažiūrėti paskutinio „Atlantis” sugrįžimo į Kennedy kosminį centrą Floridoje, jis buvo sutrikęs.

Nostalgija, kad NASA baigia tai, kas daugeliui amerikiečių atrodė šventa. Bet ir džiaugsmas, kad pagaliau atsivers naujų galimybių rengti kosmines keliones. O tai N.Jainui gali būti labai pelninga.

N.Jainas yra įkūręs bendrovę „Moon Express”, kuri savo interneto svetainėje teigia, kad užsiima „transportavimu Mėnulyje”.

Jie bando sukurti sistemą, kuri padėtų Mėnulyje nusileisti erdvėlaiviams be žmonių.

Pasak N.Jaino, toks erdvėlaivis galėtų ieškoti Mėnulyje platinos ir retųjų mineralų, kurie naudojami Žemėje: „Dar niekada Mėnulis nebuvo tyrinėtas verslo tikslais.”

Bet ši įmonė toli gražu nėra vienintelė, nusitaikiusi į komercinę veiklą kosmoso erdvėje.

Pasibaigus NASA programai kelionės į kosmosą perėjo į privataus sektoriaus rankas.

„Apollo” kartos vaikai užaugo matydami žmogaus žingsnius Mėnulyje, plėtojo naujas verslo rūšis, uždirbo milijonus, o dabar investuoja į komercinius kosmoso projektus.

Jiems erdvėlaiviai nebesisieja vien su vyriausybinėmis programomis ir NASA.

Nuo Kalifornijos, Nevados ir Naujosios Meksikos dykumų iki Kolorado kalnų ir Floridos bei Virdžinijos krantų vyksta darbas. Privačios įmonės kuria, stato, bando ir tobulina erdvėlaivius, vienkartines raketas ir kosmines stotis.

Bendrovė „Astrobotic Technology” kuria savo mechanizmą, kurį tikisi nuskraidinti į Mėnulį iki 2013-ųjų.

Korporacijos „Virgin” įkūrėjas Richardas Bransonas vykdo projektą, pagal kurį turistai aplink Žemę bus skraidinami už 200 tūkstančių dolerių.

Tačiau JAV yra daugybė kompanijų, kurios perims ir ne tokias žavias NASA erdvėlaivių funkcijas.

Pavyzdžiui, kompanija „Orbital Spacecraft”, gaminanti palydovus ir raketas kariuomenei bei komerciniam naudojimui, jau dabar gavo NASA užsakymą į Tarptautinę kosminę stotį tiekti maistą, mokslo įrankius ir kitokius krovinius.

„Tai panašu į tai, jeigu užsakytum siuntų gabenimo įmonėje „FedEx” pristatyti siuntinį iš Niujorko į Los Andželą”, – aiškino „Orbital Spacecraft” atstovas spaudai Barry Beneski.

Galbūt asociacijos šiek tiek per drąsios, bet dalis tiesos yra.

Netrūksta optimistų, manančių, kad kelionės į kosmosą kada nors taps tokia pat kasdienybe kaip, pavyzdžiui, dabar transatlantiniai skrydžiai.

Tačiau, aišku, praeis dar daug laiko. Juk šiuo metu amerikiečiai neturi nė vieno veikiančio erdvėlaivio ir astronautai ne vienus metus bus priklausomi nuo Rusijos kosminių laivų „Sojuz”.

Vis dėlto užtenka pažvelgti už kai kurių aukštų JAV kompanijų tvorų, kad suvoktum, jog tai ilgai netruks. Jau dabar amerikiečių įmonė „Space Exploration Technologies” („SpaceX”) kuria erdvėlaivį „Drakonas”, kuris galės vienu metu į kosmosą skraidinti septynis astronautus.

Bilietas kainuotų 20 mln. dolerių.

Lėktuvų gamintojas „Boeing” irgi kuria erdvėlaivį. Jis labai panašus į legendinį „Apollo”.

Manoma, kad „Boeing” skraidins į privačią kosminę stotį, kurią kuria įmonė Nevadoje „Bigelow Aerospace”.

Ne taip toli nuo Las Vegaso, kazino ir striptizo klubų dykumoje, stovi paslaptingas pastatas, aptvertas spygliuota viela.

Teritoriją nuolat stebi ginkluoti apsaugininkai, o į vidų gali patekti tik apie šimtą ten dirbančių žmonių.

Tai yra „Bigelow Aerospace” gamykla, kuri kartą įsileido „The New York Times” žurnalistus, o interviu nedalijantis įkūrėjas Robertas T.Bigelow vis dėlto papasakojo apie savo projektą kosmose.

„Kiekvienas čia atėjęs astronautas nusistebi: „Oho”, – sakė amerikietis.

Didžiulėje erdvėje stovi sunkiai apibūdinami milžiniški dariniai, kurie primena pripūstus baltus balionus.

Šitaip turėtų atrodyti gyvenamosios patalpos privačioje kosminėje stotyje Mėnulyje.

Šie namai pagaminti iš labai atsparių medžiagų – oro nepraleidžiančios pūslės, apsiūtos kevlaro pluošto juostomis, kurios atlaiko slėgį.

Inžinieriai naudojo ir sluoksnius aliuminizuoto audinio bei putų, o tai esą gali atlaikyti mikrometeoroidus geriau nei metalinės struktūros.

Visa tai skamba tarsi iš fantastikos srities, tačiau projektas labai realus.

„Bigelow Aerospace” tikisi, kad jau 2014-aisiais pirmoji privati kosminė stotis bus įkurta, o ja naudosis valstybės, kurios neturi pinigų ir ekspertų savo kosminei programai sukurti.

Šios įmonės planai tuo nesibaigia. 2016-aisiais turėtų atsirasti ir antroji stotis, o abiejose galėtų vienu metu dirbti 36 žmonės – net šešis kartus daugiau negu dabar gyvena Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Jei milijonierius R.T.Bigelow, susikrovęs kapitalą iš nekilnojamojo turto ir viešbučių verslo, netikėtų savo idėjomis, nebūtų investavęs 180 mln. dolerių ir pasiruošęs pridėti dar 320 mln.

Kiek šaliai kainuotų namo kosmose šešiems žmonėms nuoma?

Įsipareigojus ketveriems metams, suma siektų 395 mln. dolerių per metus, o į kainą įskaičiuota ir dvylikos žmonių skraidinimas į kosmosą kiekvienais metais.

Tikėtina, kad pajudėjus privačių įmonių tyrinėjimams ir investicijoms suaktyvės ir turistinės paslaugos kosmose.

„Mes buvome pirmoji bendrovė, nuskraidinusi į kosmosą privatų asmenį. 2001-aisiais ten keliavo Dennis Tito. Pradėjome privatų kosmoso verslą.

Manau, kad per keletą artimiausių metų pamatysite daugiau turistų kosmose”, – sakė įmonės „Space Adventures” prezidentas Tomas Shelley.

Šlamančiųjų neskaičiuojantys turtuoliai dažniausiai gali rinktis iš dviejų kelionių.

Viena – be galo brangi ir užimanti daug laiko. Po ilgų mokymų ir susimokėjus 50 mln. dolerių galima keliauti į Tarptautinę kosminę stotį.

Bet dauguma turbūt rinktųsi paprastesnį skrydį Žemės orbitoje už 110 tūkst. dolerių.

„Skrendi 110 kilometrų virš Žemės paviršiaus, matai planetos įlinkius ir grožį, maždaug penkias minutes plūduriuoji besvorėje erdvėje, o tada grįžti atgal”, – pasakojo T.Shelley.

Jo manymu, po keleto dešimtmečių galima tikėtis, kad tokios kelionės bus įkandamos daugiau žmonių, nes atsiras konkurencija, o kainos nukris.

Tikėtina, kad kitas Mėnulio paviršiumi žengsiantis žmogus bus ne rusų kosmonautas ar NASA astronautas, o privatus asmuo.

„Mes jau pardavėme bilietą misijai į Mėnulį.

Reikia parduoti dar vieną, o tada lauks treji mokymų metai. Bet jau dabar aišku, kad arčiausiai Mėnulio šiuo metu yra paprastas pilietis. Tai nuostabu”, – sakė T.Shelley.

Ne visi tiki šviesia verslo kosmose ateitimi.

Kritikai, tarp kurių netrūksta ir įtakingų Kongreso narių, perspėja, kad NASA padėtus mokslo kiaušinius perėti imasi patirties neturinčios kompanijos.

Verslo planai remiasi netvirtomis prielaidomis ir neaišku, ar tikrai atsiras rinka šioms paslaugoms.

Jei bandymai atiduoti skrydžių į kosmosą operacijas į privačias rankas žlugs, NASA ilgam gali likti priklausoma nuo rusų malonės.

Kai kurie amerikiečiai ir patys astronautai dramatizuoja erdvėlaivių eros pabaigą. Neva taip numarinta Amerikos dvasia siekti nepasiekiamo, taip atimtas vizijų ir inovacijų siekis.

Tačiau optimistai įsitikinę, kad kiekviena pabaiga yra ko nors kito pradžia. Kalbant apie kosmoso tyrinėjimus – taip pat.