Auditoriai konstatavo, kad Integruotų mokslo, studijų ir verslo
centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo
modelio, gali būti vykdomos neefektyviai.
„Didžioji dalis slėnių programų lėšų skiriamos
infrastruktūrai atnaujinti, nesutelkiant aukšto lygio mokslinio ir
vadybinio potencialo, neužtikrinant verslo dalyvavimo“, - teigiama
ketvirtadienį VK išplatintame pranešime.
Auditoriai, be kita ko, tvirtina, kas neaiški galimybė naudotis
mokslinio tyrimo laboratorijomis - atviros prieigos centrais,
telkiančiais modernią įrangą, kur mokslininkai, studentai ar
privataus sektoriaus vartotojai galėtų atlikti tyrimus.
Konstatuojama, kad iki šiol nesukurtas tokių centrų registras,
nėra bendro sutarimo tarp Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų
dėl atviros prieigos centrų tolesnės veiklos ir priežiūros.
Valstybiniai auditoriai, vertinę, kaip apskritai Lietuvoje
skatinama mokslo ir verslo sąveika, nustatė, kad šalyje nėra
sukurtos pakankamos prielaidos plėtoti verslumą ir inovacijas.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti 2008-2015 metais numatyta
skirti apie 2,9 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos
valstybės biudžeto lėšų. Už šiam tikslui skirtų pagrindinių
priemonių ir programų įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo
bei Ūkio ministerijos.
Sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas bei kurti
kūrybingą visuomenę buvo numatyta 2010 metais patvirtintoje
Inovacijų strategijoje, kurios įgyvendinimas patikėtas 12
ministerijų. Auditoriai šiame dokumente pasigedo pakankamų bei
tinkamų Lietuvos pažangos vertinimui rodiklių, o strategiją
įgyvendinant - institucijų bendradarbiavimo.
Nustatyta, kad kai kurių 2008-2011 metais vykdytų mokslo ir
verslo sąveiką skatinančių priemonių įgyvendinimas vėluoja,
nepakankamai užtikrinama panaudotų lėšų kontrolė, verslo
subjektai vangiai naudojasi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros (MTEP) veiklai taikomomis mokestinėmis lengvatomis. Be to,
nėra tikslių statistinių duomenų apie šalyje vykdomą MTEP
veiklą, todėl yra rizika, kad ES atsakingoms institucijoms teikiami
duomenys bus netikslūs, o valstybės priimami sprendimai bus
grindžiami netikslia informacija.
Auditoriai vertino ir 2010 metais Lietuvoje pradėtą bandyti
inovacinių čekių priemonę, skirtą smulkioms ir vidutinėms
įmonėms, kurios už 10 tūkst. ar 20 tūkst. litų vertės
inovacinį čekį gali įsigyti įvairius tyrimus, techninių
galimybių studijas. VK atkreipia dėmesį, kad nors priemonę
paprasta administruoti, tačiau nepakankama tikslų pasiekimo ir
įvertinimo bei lėšų panaudojimo kontrolė, todėl ši Ūkio
ministerijos prižiūrima priemonė gali neduoti rezultato.
Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės
Mickuvienės, auditas atskleidė, jog diegti mokslo pasiekimus versle
trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas,
jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės
priežastys.
Valstybės kontrolė rekomendavo parengti ir įteisinti slėnių
programų valdymo ir koordinavimo modelį, sukurti ir įdiegti juose
veikiančių atviros prieigos centrų registrą. MTEP pelno mokesčio
lengvatos taikymo ribas siūloma apibrėžti taip, kad jas vienodai
suprastų ir verslo subjektai, ir mokesčius administruojančios
įstaigos bei nuspręsti, ar tikslinga skirti instituciją, kuri
vertintų ir pateiktų išvadas dėl įmonių vykdomos veiklos
priskyrimo MTEP veikloms.
Švietimo
ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigia, kad Valstybės
kontrolės (VK) išdėstytos pastabos dėl bendradarbiavimo stokos
tarp verslo ir mokslo yra suprantamos, nes verslo įtraukimas į
mokslą dar tik įsisuka.
Viceministrė taip pat pažymi, kad
auditoriai, pasigedę aukšto lygio mokslininkų ir vadybininkų
telkimosi slėniuose, neatsižvelgė į visas įgyvendinamas
priemones, kurios, jos vertinimu, yra kompleksinės.
„Tie
rodikliai nėra pasiekiami per pusmetį, reikalingas įsivažiavimas,
kuris paskui tą rezultatą duoda. Tai šiuo metu yra būtent tas
„užsukimo“ metas“, - komentavo N.Putinaitė.