Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis.
"Juno" buvo pakeltas nepilotuojama "Atlas 5" raketa Kanaveralo kyšulyje
Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo
dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.
NASA teigimu, šio
erdvėlaivio užduotis yra "nustatyti, kiek vandens yra Jupiterio
atmosferoje", taip pat išsiaiškinti planetos sudėtį, temperatūrą, debesų
judėjimą ir kitas jos atmosferos savybes.
Penkerius metus
truksianti "Juno" kelionė padalyta į du etapus. Tai jau antroji tokia
misija NASA "New Frontiers" programoje. Pirmosios misijos metu 2006 m.į
Plutoną išsiųstas "New Horizons" zondas, kuris savo tikslą turėtų
pasiekti 2015 m.
Rugpjūčio 5 d. 15 val. 17 min.
JAV Nacionalinė
aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) penktadienį paleis
milijardą dolerių kainavusį saulės energijos varomą kosminį
zondą, kuris po penkerių metų turėtų pasiekti Jupiterį ir
padėti daugiau sužinoti apie didžiausios Saulės sistemos planetos
sandarą.
Zondą į orbitą iškels raketa nešėja „Atlas V“, kuri startuos
iš Floridoje esančios Kanaveralo kyšulio oro pajėgų stoties 11
val. 34 min. vietos (18 val. 34 min. Lietuvos) laiku.
Praėjus maždaug valandai po starto šis aparatas „atsiskirs nuo
„Atlas V“ raketos viršutinės pakopos „Centaur“. Tuo metu Jupiteris
bus už penkerių metų ir 2,8 mlrd. kilometrų kelio“, nurodė JAV
kosmoso agentūra.
2016 metų liepą „Juno“ turėtų įskrieti į orbitą aplink
Jupiterį. Zondas skries virš šios dujų milžinės, kurios masė
daugiau nei dukart didesnė negu visų kitų Saulės sistemos planetų
kartu sudėjus, ašigalių.
Manoma, kad Jupiteris yra pirmoji netoli Saulės susidariusi
planeta.
„Juno“ turėtų priartėti prie Jupiterio arčiau negu bet kuris
kitas NASA kosminis zondas. Jis taip pat taps pirmuoju aparatu, kurio
orbita eis virš šios planetos polių, nurodė projekto vyriausiasis
tyrėjas Scottas Boltonas, dirbantis Teksaso mieste
San Antonijuje įsikūrusiame Pietvakarių tyrimų institute.
„Jeigu norime sugrįžti atgal į praeitį ir suprasti, iš kur
atsiradome bei kaip susidarė planetos - Jupiteris turi (atsakymą) į
šią paslaptį“, - sakė jis.
1989 metais NASA paleido zondą „Galileo“, kuris 1995 metais
pradėjo suktis aplink Jupiterį, o 2003 metais buvo nukreiptas į
planetos atmosferą ir joje sudegė.
Netoli penktosios planetos nuo Saulės taip pat yra praskrieję
kiti NASA kosminiai aparatai, tarp jų zondai „Voyager 1“, „Voyager
2“, „Ulysses“ ir „New Horizons“.
Viena iš svarbiausių misijų, kurią turėtų atlikti „Juno“ -
išmatuoti, kiek Jupiteryje yra vandens, taip pat ar ši planeta „savo
centre turi sunkiųjų elementų branduolį, ar ją sudaro vien
dujos“, sakė S.Boltonas.
Mokslininkai taip pat tikisi daugiau sužinoti apie Jupiterio
magnetinius laukus ir Didžiąją raudonąją dėmę - šios planetos
atmosferos sūkurį, kuris gyvuoja jau ilgiau nei 300 metų.
„Vienas iš fundamentalių klausimų: kaip giliai siekia
Raudonosios dėmes šaknys? Kokiu būdu ji taip ilgai išsilaiko?“ -
sakė S.Boltonas per praeitą savaitę vykusį šio projekto
pristatymą žurnalistams.