Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“
pristatytos tyrimo išvados dar labiau pagrindžia seniai
diskutuojamą teoriją, jog bent dalis medžiagų, reikalingų
susidaryti ankstyviausių formų gyvybei, į mūsų planetą pateko
su meteoritais.
Mokslininkai moderniais masės spektrometrijos prietaisais
ištyrė 11 anglingųjų chondritų - organinių medžiagų turinčių
meteoritų, ieškodami nukleotidų, iš kurių susideda DNR ir RNR.
Tyrėjai aptiko trijų rūšių nukleotidų (purino,
6,8-diaminopurino ir 2,6-diaminopurino), kurie „plačiai paplitę
anglinguose chondrituose“, tačiau „reti arba neaptinkami Žemės
biologijoje“, nurodė tyrimo autoriai.
Mokslininkai nerado šių trijų medžiagų didesnių kiekių
grunto ir ledo mėginiuose, paimtuose tirtų meteoritų kritimo
vietose.
„Nukleotidų, paprastai neaptinkamų Žemės biochemijoje, radimas
tvirtai pagrindžia jų nežemišką kilmę“, - sakė vienas iš šios
studijos bendraautorių Jimas Cleavesas (Džimas Klivsas), dirbantis
Vašingtone veikiančio Carnegie (Karnegio) instituto Geofizikos
laboratorijoje.
„Tai mums byloja, jog meteoritai gali būti molekulinės įrankių
skrynelės, atnešusios svarbiausias gyvybės sudėtines dalis į
Žemę“, - pridūrė jis..
Ankstesnių tyrimų rezultatai įrodė, kad kai kuriuose
meteorituose pasitaiko nukleotidų, tačiau šios medžiagos buvo
tokios pačios, kaip ir aptinkamos Žemėje. Dėl šios priežasties
mokslininkai nesutarė, ar meteorituose nukleotidų buvo visą laiką,
ar dangaus kūnai jais buvo užteršti nukritę į Žemę.
Anksčiau šiais metais NASA atsiribojo nuo vieno savo darbuotojo
pareiškimo, kad jis anglingųjų chondritų pjūviuose aptiko
nežemiškų bakterijų fosilijų.