Per priėmimą į aukštąsias mokyklas problemų kelia klaidingai išrašyti atestatai ir aukštųjų mokyklų reikalavimai

Anot jo, mokyklų direktoriams dėl klaidų atestatuose galima būtų skirti papeikimus.

„Jei nors vienas atestatas netvarkingas, ar koks įrašas, vienas dalykas, turėsi stabdyti sistemą, bet jei norėsi to vaiko norus įvertinti, turėsi skaičiuoti prieš pat skelbdamas, ir iš karto rizikuoji“, - per susitikimą su Studentų sąjungos atstovais trečiadienį kalbėjo P.Žiliukas

Anot jo, prieš pat rezultatų paskelbimą peržiūrėjus atestatus, buvo „išgelbėta“ apie šimtas vaikų.

P.Žiliukas teigė, kad mokyklos atestatuose „pamiršta“ nurodyti, kokiu - „A“ ar „B“ - lygiu moksleivis lankė dalyką, įrašo dalyko pavadinimą ne tokį, koks nurodytas sąraše, perspausdina atestatus palikdamos seną datą, o tai klaidina sistemą.

„Galimas dalykas drastiškas - esame kalbėję su ministerija, bet tam, kad parašytume papeikimus direktoriams, jau šaukštai po pietų“, - kalbėjo jis.

Be to, anot P.Žiliuko, problemų organizuojant priėmimą kėlė ir tai, kad neaišku, kaip formuojant konkursinį stojančiojo balą traktuoti tuos laisvai pasirenkamus dalykus, kurių sąrašą mokyklos gali sudaryti savo nuožiūra. Jis tikisi, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įvykdys savo pažadą sudaryti šių dalykų sąrašą, kad mokyklos jų negalėtų įrašyti ranka.

„Gerai, jeigu istoriją jis pasirinko ne kaip privalomą dalyką, o kaip laisvai pasirenkamą ir tos pačios apimties, o iš kur mums žinoti - aukštojo mokslo sistemai, - kad tai tos pačios apimties, gal tik pavadinimas sutampa? Arba pasirinko Šilutės krašto istoriją, arba pavadinimu dalyką matematika-informatika, kam jį priskirti? Ir tokių yra keli šimtai“, - teigė jis.

P.Žiliukas taip pat atkreipė dėmesį, kad sistemai sudėtinga susigaudyti dėl kai kurių aukštųjų mokyklų reikalavimų, kai stojant į tą pačią studijų programą vertinami skirtingi dalykai valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms.

„Mus šiais metais kankino Vilniaus universitetas ir Vilniaus pedagoginis universitetas (...) Valstybės finansuojamai vietai konkursiniam balui skaičiuoti yra vieni dalykai, tai pačiai programai valstybės nefinansuojamai vietai imami kiti dalykai. Kompiuteriui ten „stogas važiuoja“, - piktinosi LAMABPO prezidentas.

Jo teigimu, įvairių dalykų „prisigalvoja“ ir Lenkijos Balstogės universiteto filialas, Europos humanitarinis universitetas, Šv. Ignaco Lojolos kolegija.

„Gluminimo daug kas - balai skirtingi, pagal skirtingas sistemas skaičiuoti, o paskui pasipila klausimai, kodėl tas su vienu balu priimtas, kitas su anuo. Čia logika savaeigė“, - teigė jis.

Per pagrindinį priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šiemet jau pasirašytos sutartys su 25 tūkst. 573 pirmakursiais, iš jų 17 tūkst 464 studijuos universitetuose, 12 tūkst. 109 - kolegijose.

Šiuo metu pasirašomos sutartys su pakviestaisiais studijuoti per papildomą priėmimą. Šiame etape pakviesta studijuoti 3358 stojančiųjų, iš jų 643 - į valstybės finansuojamas vietas.

Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 45 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 24 kolegijos. Valstybės finansavimas priėmimui į bakalauro studijas išliko toks pat, kaip pernai. Šiemet valstybė finansuoja beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas: 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.

Nacionalinis studentų registras teoriškai baigtas, bet jam dar reikia daug patobulinimų, teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

„Teoriškai pabaigtas, o praktiškai ta situacija, kad dar ne viskuo galima naudotis. Pats įdėjęs duomenis, atgal gausi jau kitokius. Dar ten yra testavimų, ir tų spragų tikrai yra nemažai“, - trečiadienį per susitikimą su studentais teigė jis.

LAMABPO prezidentas tikisi, jog ši sistema neturėtų būti „numarinta“.

„Tiek techninės užduoties rengėjai, tiek koordinuojantys veiksmus, galų gale gal ir programavimo srityje nepadaryta iki galo - tačiau turi testuoti, nesustoti, ir susidėlios. Nes tokia sistema - jau sykį suprantant jos privalumus kaip veikiančios - niekas neatlyš ir neleis jai mirti, nes taip grįžtume į akmens amžių“, - tikino P.Žiliukas.

Registro pabaigtuvės kelis kartus nukeltos: anksčiau tikėtasi, kad ši duomenų bazė pradės veikti prieš metus, vėliau Švietimo ir mokslo ministerija apie jos veikimą „visa jėga“ žadėjo nuo Naujųjų metų.

Studentų registro paskirtis - registruoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir čia veikiančių užsienio aukštųjų mokyklų filialų studentus.

Registre turi būti saugomi studento asmens, aukštosios mokyklos, kurioje jis studijuoja, duomenys, taip pat išsami informacija apie studento studijas.

Įvedus studentų registraciją, didelė dalis dokumentacijos, susijusios su stipendijomis, paskolomis, studijų krepšelių paskirstymu ir judėjimu, persikelia į elektroninę erdvę. Lietuvos aukštosioms mokykloms nebereikėtų pateikti studentų apskaitos ataskaitų.