„Amerikos mokslininkų interpretacija, jog Marse matomi „į upes
panašūs“ tamsūs ruožai rodo, kad planetoje yra skysto vandens,
tėra ne daugiau kaip tikimybė“, - sakė jis agentūrai „Interfax“
ketvirtadienį, komentuodamas užsienio žiniasklaidos išplatinus
duomenis apie Marse aparatu „Mars Reconnaissance Orbiter“ rastą
vandenį.
Pasak J.Zaicevo, tai gali būti paviršinis keliasdešimt
centimetrų storio ledas, panašus į Žemės amžinąjį įšalą.
„Kai šiltųjų sezonų metu Marse šis ledas tirpsta kokioje nors
atšlaitėje, gali susidaryti bėgantys upeliai“, - paaiškino jis.
Kad būtų požeminių vandens šaltinių, iš kurių vanduo
išeitų į paviršių, J.Zaicevui atrodo mažai tikėtina.
Įrengtas Amerikos palydove spektrometras nerado jo tirtose
„upelių“ nuokalnėse kokių nors vandens pėdsakų, sakė agentūros
pašnekovas. Nebuvo gauta aiškių įrodymų, kad Marse yra skysto
vandens, ir nutūpus 2008 metais jo paviršiuje moduliui „Phoenix“,
pridūrė jis.
Dar viena galima tamsių ruožų atsiradimo Marso paviršiuje
priežastis, pasak mokslininko, gali būti vėjo sukelta dirvos
erozija, nuošliaužos, po kurių apsinuogina kitokios sudėties ir
spalvos sluoksniai.
„Todėl matomi ruožai ir atrodo tamsesni, ir visiškai ne todėl,
kad ten šlapia. Būdami labai birūs šios medžiagos srautai gali
„upeliais“ slinkti nuokalnėmis žemyn, „aptekėti“ įvairias
kliūtis, susilieti į didesnius „srautus“, - papasakojo J.Zaicevas.
Jis priminė, kad anksčiau mokslininkams pavyko surasti daug ledo
abiejuose planetos ašigaliuose ir vandens garų požymių
atmosferoje.
„Žinoma, labai patrauklu būtų rasti Marse skysto vandens: kur
vanduo, ten gali būti ir gyvybė. Nors ir labai primityvių
biologinių formų. Bet į šį klausimą galės atsakyti tik būsimos
ekspedicijos į Raudonąją planetą, nutūpusios jos paviršiuje“, -
pažymėjo J.Zaicevas.
Tai, kad gyvybė galėjo egzistuoti ar egzistuoja, iki šiol rodo
Antarktidos pavyzdys - joje sąlygos nedaug geresnės nei Marse,
pažymi mokslininkas.
„Dar prieš tris dešimtmečius Antarktidoje buvo rasta
paprasčiausių mikroorganizmų. Tiesa, tokių mikroorganizmų DNR
šalto klimato rajonuose gali išlikti daugiausiai 100 tūkst. metų.
Ir jeigu kokių nors biologinių formų bus rasta Marse, jos bus
platesnės rūšinės gyvybės įvairovės dalis, o tai labai svarbu,
norint suprasti, kokiomis sąlygomis ji atsirado ir kaip vyko jos
raida“, - sakė J.Zaicevas.