Ši išvada buvo padaryta atlikus naują datavimą pagal švino ir
neodimio izotopus Mėnulio plutos magminės uolienos - geležingojo
anortozito - mėginiuose.
Daugelis mokslininkų mano, jog Mėnulis susidarė atplyšus gabalui besiformuojančios Žemės per susidūrimą su planetos dydžio dangaus kūnu.
Per šį milžinišką susidūrimą į Žemės orbitą išmesta
išsilydžiusi medžiaga ataušo ir sukietėjo, suformuodama uolėtą,
atmosferos neturintį palydovą.
„Šis nepaprastai vėlyvas Mėnulio (uolienų) mėginys reiškia,
kad Mėnulis sukietėjo gerokai vėliau negu rodo ankstesni
apskaičiavimai, arba kad mums reikia iš esmės pakeisti visą
Mėnulio geocheminės istorijos supratimą“, - rašo Vašingtone
įsikūrusio Carnegie mokslo instituto mokslininkas
Richardas Carlsonas.
Jeigu šie įvertinimai teisingi, galima daryti išvadą, kad
seniausios plutos uolienos tiek Žemėje, tiek Mėnulyje susidarė
apytikriai tuo pačiu laiku - tuojau po didžiojo susidūrimo.
Nustatyta, kad šios Mėnulio uolienos yra panašaus amžiaus,
kaip ir vakarų Australijoje rasti cirkono grupės mineralai, laikomi
seniausiomis Žemės uolienomis.