Vienas tyrimo vadovų, Vakarų Australijos universiteto daktaras Davidas Wacey sakė, jog ankstyvoje Žemės stadijoje, kai deguonies dar beveik arba visiškai nebuvo, organizmams teko pasitelkti kitus šaltinius. Organizmų gebėjimas kvėpuoti sieros junginiais buvo viena ankstyviausių pereinamojo laikotarpio, kurio metu nebiologinis pasaulis pamažu tapo biologiniu, stadijų.
Kai kurie specialistai tvirtina, jog seniausios pasaulio fosilijos yra prieš maždaug pusketvirto milijardo metų egzistavę stromatolitai, tačiau Oksfordo universiteto profesorius Martinas Brasier mano stromatolitus susiformavus cheminių reakcijų metu.
Moksliniame žurnale „Nature Geoscience“ spausdinamoje publikacijoje informuojama neseniai atliktus Australijoje aptiktų fosilijų tyrimus paliudijus, jog suakmenėjusios bakterijos kažkada tikrai buvo gyvos, ir nėra susiformavusios mineralizacijos proceso metu.
Manoma, jog mūsų planetos amžius siekia maždaug puspenkto milijardo metų, o gyvybė Žemėje ėmė formuotis praėjus maždaug 0,7 mlrd. – milijardui metų nuo jos atsiradimo. Prieš maždaug 3,4 mlrd. metų vandenynų temperatūra siekė 40-50ºC.
M.Brasier sakė, jog neseniai atrastos fosilijos gali būti naudingos ieškant gyvybės užuomazgų kitose planetose, pavyzdžiui, Marse.