Viceministrė nedramatizuoja socialinių mokslų populiarumo.
„Iš tiesų tas socialinių mokslų nuvertinimas yra labai
neteisingas, nes socialinių mokslų plėtra susijusi su tokių sferų
plėtra kaip paslaugų sfera - žodžiu, tai nėra visiškai nuo
ekonomikos atsietas dalykas. Socialinėse sferose taip pat gimsta
idėjos. Tam tikros socialinių mokslų šakos ir kryptys, kurioms
skiriamas valstybės finansavimas, yra labai reikalingos“, - BNS sakė
N.Putinaitė.
Valstybė socialinių mokslų krypties studijoms skyrė
daugiausiai - 35 proc. - krepšelių. Kaip skelbia Lietuvos
aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti,
socialinių mokslų krypties studijas pasirinko ir daugiau kaip du
trečdaliai (69 proc.) už savo pinigus studijuosiančių
pirmakursių.
Tokią situaciją prezidentės patarėja Virginija Būdienė
žiniasklaidoje įvertino kaip nulemtą studijų kainų, mat kartu su
humanitariniais mokslais socialinių mokslų norminė kaina yra
mažiausia. Daugumos šių krypčių nuolatinių studijų metams
atsieina beveik 4 tūkst. litų.
„Socialinių mokslų populiarumas yra pakankamai didelis visose
šalyse, reikia turėti galvoje, kad Lietuva nėra jokia išimtis“, -
pabrėžė N.Putinaitė.
Anot jos, rinkdamiesi, kur studijuoti už savo pinigus, būsimieji
studentai tai daro dar atsakingiau nei patenkantieji į valstybės
finansuojamas vietas.
„Kaina už studijas yra didelė, jei žmogus finansuoja savo
lėšomis. Ir jeigu žmogus skiria net socialiniuose moksluose.
tarkime už bakalauro studijų ketverius metus universitete 12 ar 16
tūkst. litų, tai reiškia, kad jis yra apmąstęs. Turbūt žmonės
nėra tokie naivūs, kad pirktų už du litus blogą daiktą užuot
pirkę gerą daiktą už tris litus“, - svarstė viceministrė.
„Juk investuojame ne tik pinigus, bet savo laiką, pastangas,
jėgas. Nebūčiau linkusi taip supaprastintai žiūrėti į tuos
dalykus. Kai žmogus priima sprendimą, susijusį su pinigais,
pasveria labai daug argumentų, ne vien tik pinigines išlaidas“, -
kalbėjo N.Putinaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad stojimą lemia išlaikyti
egzaminai.
„Jie ne spontaniškai elgiasi, yra jau apmąstę“, - tvirtino
viceministrė.
Jos teigimu, universitetai lanksčiai žiūri į studijuojančiojo
finansines galimybės ir motyvuotiems brangesnių specialybių
studentams kartais sumažina kainą, taiko įvairias skatinimo
sistemas.
Pasak N.Putinaitės, nemaža dalis valstybės nefinansuojamas
studijas pasirinkusių būsimų pirmakursių apskritai negalėjo
pretenduoti į nemokamas studijas.
„Reikia gerbti pasirinkimą tų žmonių, kurie renkasi vadybą ar
teisę ir sutinka už save mokėti. Dalis tų, kurie stoja į
valstybės nefinansuojamas vietas, yra anksčiau baigę studijas. Tie,
kurie šiemet pasirašė į valstybės nefinansuojamas vietas,
daugiausia rinkosi socialinius mokslus, o tarp jų yra tokių, kurie
1964 metais baigė mokslus. Didžiausias didėjimas prasideda nuo
baigusiųjų 2002 metais. Taigi dalis mokančiųjų negali gauti
finansavimo iš principo“, - pasakojo ji.
N.Putinaitė pabrėžė, kad „bazinis socialinių mokslų
pasirinkimas yra išeities taškas“, po kurio tęsiamos ir kitos
studijos.
„Aukštojo mokslo sistema nebėra tokia kaip anksčiau, kai
žmogus pasirinkdavo vieną siaurą specialybę visam gyvenimui. Pagal
dabartinę aukštojo mokslo sistemą yra galimybė studijuoti
gretutines studijas, taip pat yra galimybė magistro studijoms stoti
į kitą specialybę nei bakalauro, įgyti kelias kvalifikacijas ir
tą mes labai skatiname“, - dėstė viceministrė.
Ji neatmetė, kad sprendžiant, kaip padalyti kitų metų studijų
krepšelius, šiųmetėse proporcijose bus padaryta pakeitimų.
„Korekcijas darome kiekvienais metais. Mes būsime pasirengę jas
daryti, kai išanalizuosime situaciją. Tai darysime rugsėjį ir
spalį“, - BNS sakė N.Putinaitė.
Šiemet bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas
dalyvavo 38 tūkst. 423 stojantieji, pasirašyta 31 tūkst. 570
studijų sutarčių.
Į valstybės finansuojamas vietas pasirašyta 9 tūkst. 580
studijų sutarčių universitetuose ir 8 tūkst. 674 studijų sutartys
kolegijose. Universitetuose taip pat pasirašytos 8 tūkst. 768
studijų sutartys dėl valstybės nefinansuojamų vietų, kolegijose -
4 tūkst. 548 sutartys.