„Kryžminimasis nebuvo vien atsitiktinis reiškinys - jis suteikė
kai ką naudinga šiuolaikinių žmonių genų rinkiniui“, - sako
Stanfordo universiteto mokslininkas Peteris Parhamas, vienas iš žurnale „Science“ paskelbtos studijos autorių.
Tyrinėdami neandertaliečių ir vadinamųjų Denisovos žmonių,
kurių dantis ir pirštikaulis pernai buvo rastas viename urve
Rusijoje, genomą, mokslininkai ieškojo DNR fragmentų, kuriuos
galėjo paveldėti šiuolaikiniai žmonės.
Tyrėjai jau anksčiau žinojo, jog kai kurie šiuolaikiniai žmonės turi apie 4 proc. neandertaliečių DNR ir iki 6 proc. Denisovos žmonių genetinės medžiagos.
Naujoje studijoje ypatingas dėmesys skiriamas vadinamosios
žmonių leukocitų antigeno (HLA) grupės 1-osios klasės genams,
kurie padeda imuninei sistemai kovoti su naujais patogenais,
galinčiais sukelti įvairias infekcijas ir ligas.
Mokslininkai nustatė, kad HLA-B73 serotipas yra būdingas
Denisovos žmonėms, kurie tikriausiai maišėsi su žmonėmis,
migruojančiais iš Afrikos į Vakarų Aziją. Šios atmainos genai
reti tarp mūsų laikų afrikiečių, tačiau dažni tarp Vakarų
Azijos gyventojų.
„Manome, jog tai labai susiję su patogenine aplinka įvairiose
pasaulio vietose, - šiam tyrimui vadovavęs Prancūzijos mokslininkas
Laurent’as Abi Rachedas sakė naujienų
agentūrai AFP. - Kai šiuolaikiniai žmonės išėjo iš Afrikos, jie
keliavo į naują aplinką. (Kryžminimasis) suteikė jiems
pranašumą. Tai buvo greitas būdas įgyti apsaugą.“
Archajiškos HLA genų atmainos išplito šiuolaikinėse
bendruomenėse ir šiuo metu yra būdingos daugiau nei pusei Eurazijos
gyventojų, nurodo studijos autoriai.
„Jeigu dėl visko kaltos glamonės, jos davė daugybę genų“, -
sakė Mičigano universiteto paleoantropologas Milfordas Wolpoffas, kuris nedalyvavo šiame tyrime, tačiau teigė
pritariantis jo išvadoms.
„Tai vadinama daugiaregionine evoliucija. Mes apie tai kalbame jau
30 metų, - jis aiškino AFP. - Daug mūsų aptinkamų genų atlieka
kažką naudinga. Vienintelis atsakymas - natūralioji atranka.“
Neandertaliečiai išmirė prieš maždaug 30 tūkst. metų. Jie
ir Denisovos žmonės turėjo bendrą protėvį su šiuolaikiniais
žmonėmis, gyvenusį prieš maždaug 400 tūkst. metų.
Šiuolaikiniai žmonės nustelbė savo archajiškus giminaičius,
kai mūsų protėviai prieš 65 tūkst. metų pradėjo migruoti iš
Afrikos į Aziją ir Europą.