Šiuo metu C.Venteris bando sukurti ląsteles, kurios gebėtų atmosferoje aptinkamą anglies dvideginį perdirbti į maistą, kurą, plastiką ir kitas medžiagas. Jei C.Venterio sumanymas pavyktų, tai ne tik sukeltų perversmą Žemėje, bet atsirastų ir galimybių įsikurti kitose planetose, pavyzdžiui, Marse, kurio plonas atmosferos sluoksnis sudarytas beveik vien iš anglies dioksido.
Apie tai, kad sukūrė pirmąjį gyvą organizmą su dirbtine genoma, C.Venteris ir jo komanda paskelbė praėjusių metų gegužę. Genomai sukurti biologas panaudojo daugelyje DNR fragmentų aptinkamą bakteriją, vadinamą Mycoplasma mycoides. Sukurta genoma vėliau perkelta į ląstelę, panašią į tą, iš kurios genoma buvo pašalinta. Netrukus bakterija pradėjo funkcionuoti ir daugintis taip, kaip Mycoplasma mycoides įprastomis sąlygomis.
Šiuo atradimas pirmą kartą pademonstruota, kad apskritai gali būti sukurtas dirbtinis organizmas, atliekantis bet kokias pageidaujamas funkcijas. C.Venteris akcentavo, kad naujos gyvybės formos ateityje gali padėti išspręsti fundamentalias maisto, energijos, švaraus vandens ir vaistų trūkumo problemas.
C.Venteris, kuris taip pat buvo mokslininkų komandos, prieš dešimtmetį iššifravusios žmogaus genomą, lyderis, teigė, jog svarbiausias jo tikslas – panaudoti dirbtinę gyvybę aktualiausioms nuolat augančios populiacijos problemoms spręsti.
Specialistas sakė, kad svarbiausia užtikrinti maisto ir kuro tiekimą. C.Venterio kompanija „Synthetic Genomics“ neseniai informavo apie pradėtus kurti dirbtinius dumblius, kurie pigiai ir greitai gamintų biokurą. Į pastarąjį projektą „ExxonMobil“ prieš dvejus metus investavo 600 mln. JAV dolerių.
Teksase (JAV) vykusiame renginyje C.Venteris akcentavo, kad dirbtinės gyvybės teikiamas potencialas neapsiriboja vien mūsų planeta. Pasak specialisto, sukūrus anglies dvideginį perdirbantį dirbtinį organizmą galima būtų daug nuveikti ne tik Žemės labui, pavyzdžiui, sustabdyti pražūtingą globalinį atšilimą, bet ir įsikurti planetose, kurių atmosferose gausu anglies dioksido.
„Tokio atradimo potencialas tikrąja to žodžio prasme pranoksta vaizduotės ribas“, – susidomėjusią publiką intrigavo biologas.