Aukščiausioji kosmoso lyga – jau nebe Rusijos nosiai?

Rusija netenka pagrindinio sovietinio palikimo, kuris jai pelno didžiosios valstybės vardą. Tokį negailestingą verdiktą Maskvai skelbia ne iš Kremliaus nesėkmių pasišaipyti mėgstantys kritikai, o Rusijos kosminės programos ateitimi susirūpinę ekspertai.

Ypač sunerimti privertė praėjusią savaitę pasaulį apskriejusi žinia. Ironiška, kad orbita aplink Žemę turėjęs skrieti kosminis krovininis erdvėlaivis „Progres M-12M” savo tikslo – Tarptautinės kosminės stoties (TKS) taip ir nepasiekė.

Per erdvėlaivio atsiskyrimą nuo trečiosios raketos nešėjos „Sojuz U” pakopos atsitiko kai kas nesuprantama. Ryšys buvo prarastas, o pats erdvėlaivis kartu su raketos liekanomis nukrito Altajaus respublikoje, Čoisko rajone.

Ši nesėkmė Rusijoje buvo palydėta keiksmais ir žaibais atsakingiems pareigūnams. Bet tiek jie, tiek tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad dėl dar vieno nesėkmingo skrydžio grėsmė kilo ne vien Rusijai.

Pirmiausia pavojaus varpais ėmė skambinti Altajaus respublikos gyventojai. Jų manymu, „Progres” nesėkmė regionui gali tapti ekologine katastrofa, mat erdvėlaivis į TKS gabeno apie toną heptilo. Pagal paskirtį tai – degalai stoties varikliams, pagal sudėtį – mirtini nuodai.

Vietos senbuviai gyventojai tulabarai dar tik sprendžia, ar reikalauti iš valdžios piniginės kompensacijos, ar iškelti juos iš zonos, kur nukrito „Progres” nuolaužos.

Altajaus ekologai jau pareiškė, kad tokių kritimų vietose jau išnyko kai kurios gyvūnų ir paukščių rūšys. Tačiau ekologinė grėsmė tulabarams – tik ledkalnio viršūnė.

Krovininis erdvėlaivis į TKS turėjo pristatyti įtaisus moksliniams eksperimentams, medicinos įrangą, o svarbiausia – maisto, deguonies ir vandens atsargas, kurių stotyje liko 2–3 mėnesiams.

Kitas „Progres” skrydis buvo numatytas tik spalį, todėl Tarptautinės kosminės stoties programos JAV nacionalinėje kosmoso administracijoje (NASA) vadovas Michaelas Saffredini pareiškė, kad TKS pirmą kartą per 11 metų gali būti evakuota.

Kitaip sakant, TKS bus perjungta į bepilotį automatinį režimą, jeigu artimiausiu metu Rusija neišsiaiškins, kas vis dėlto nutiko „Progres” erdvėlaiviui ir – svarbiausia – kada bus saugu vėl skristi.

O to artimiausiu metu, matyt, nepavyks padaryti. Nukritusio kosminio krovininio laivo avarijos tyrimas jau atskleidė, kad dėl to kalti raketos nešėjos trečiosios pakopos varikliai.

Kaipmat buvo atliktas patikrinimas Voronežo mechanikos gamykloje, kur gaminami varikliai, bet technologijos pažeidimų nerasta, tad nenustačius aiškios sutrikimų priežasties raketų „Sojuz-U” paleidimą gali tekti pamiršti.

O tai reiškia, kad nei nauji kroviniai, nei nauja pamaina į Tarptautinę kosminę stotį neatskris.

Kol kas TKS dirbančiam šešių žmonių ekipažui jokios grėsmės nekyla: prie stoties dėl viso pikto prijungti du „Sojuz” gelbėjimo laivai, iš jų kiekvienas geba sugrąžinti į Žemę po tris kosmonautus.

Bet tuomet Tarptautinę kosminę stotį teks užkonservuoti. Bėda ta, kad be gyventojų net ir įprastas būstas nyksta, jau nekalbant apie kosminį.

Pavyzdžiui, šiuo metu TKS ekipažas aptvarko stotį – naikina mikroorganizmus, remontuoja ir keičia iš rikiuotės išėjusius agregatus ir mazgus.

Jeigu ši profilaktika nutrūks, mažiausias kompiuterių darbo sutrikimas gresia nepataisomais gedimais: TKS gali nebesiklausyti komandų iš Žemės, o tai turės nenuspėjamų pasekmių.

O juk būtent į rusų raketas, kaip pagrindinę ryšio su TKS priemonę, viltis dėjo JAV, neseniai atsisakiusios savo brangiai kainavusios kosminių erdvėlaivių programos.

Grįžti į kosmosą gali kainuoti daugiau. Todėl amerikiečių ekspertai jau įtariais žvilgsniais varsto kolegas iš Rusijos: kas ten pas jus dedasi?

Rusijos kosminės programos ekspertų manymu, „Progres” avarija – visai ne išimtis, o tiktai viena dabartinės rusų kosmonautikos nelaimės pusė.

Mažiau nei prieš metus paleidžiant tris karinius palydovus „Glonass-M”, turėjusius tapti paskutiniu rusų pasaulinės navigacijos sistemos akcentu, taip pat įvyko avarija. Aparatai nukrito į Ramųjį vandenyną.

Šios nelaimės priežastis graudžiai juokinga ir tradiciškai rusiška – apsileidimas.

Palydovus į orbitą buvo iškėlusios patikimiausiomis ir galingiausiomis pasaulyje laikomos raketos nešėjos „Proton”.

Tačiau dėl klaidos išsiblaškiusių konstruktorių dokumentuose į vieną raketos bloką buvo įpilta pusantros tonos nereikalingų degalų.

Už tokį žioplumą buvo atleisti Rusijos kosminės agentūros („Roskosmos”) vadovo pavaduotojas Viktoras Remiševskis ir vienas pagrindinių kosminio koncerno „Energija” konstruktorių. Bet niekas nepasikeitė, o nesėkmės tęsėsi toliau.

Neseniai „Proton” išvedant į orbitą kosminį aparatą „Ekspres Am-4” vėl sutriko įsibėgėjimo bakas. Taip Rusija neteko savo geriausio ryšių palydovo, kurį už 7 mlrd. rublių sukūrė Europos koncernas „Astrium”.

Su šiuo palydovu Rusija siejo ambicingus planus: paleisti skaitmeninę televiziją net atokiausių šalies rajonų gyventojams, taip pat padidinti matomų televizijos kanalų skaičių nuo 2 iki mažiausiai 8.

Be to, planuota įdiegti plačiajuostį internetą Šiaurėje, ryšių kanalus mobiliųjų telefonų operatoriams Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.

Dabar atskirų rusų „Telekom” krypčių plėtra įstrigs dvejiems trejiems metams, kol bus sukurtas naujas palydovas. O tulabarai, čiukčiai ir kitų atokių vietovių gyventojai liks be skaitmeninės televizijos.

Iš viso per pastaruosius devynis mėnesius Rusija neteko šešių kosminių aparatų. Rusijos kosmoso pramonės nuostoliai jau siekia milijardus dolerių, bet ne tai svarbiausia.

Kur kas blogiau, kad pagrindinių rusų raketų nešėjų „Sojuz” ir „Proton” avarijos, anot ekspertų, byloja apie rusų kosmonautikos saulėlydžio pradžią.

Pavyzdžiui, šiuo metu kosmose orbitoje aplink Žemę skrieja 500 JAV pagamintų kosminių aparatų. Rusų – penkis kartus mažiau, kinų – beveik perpus mažiau nei rusų, bet jie sparčiai vejasi.

Rusija atsilieka ir pagal kosminių programų finansavimą: šiems tikslams Jungtinės Valstijos išleidžia 16 mlrd., Kinija – 3 mlrd., o Rusija – tik 1,3 mlrd. dolerių. Tačiau šių metų nuostoliai jau viršijo ir šią sumą.

Bet svarbiausia, kad dabartiniai Rusijos laimėjimai pagrįsti tuo, kas buvo sukurta sovietiniais laikais.

„Faktiškai visas rusų kosmosas laikosi ant dviejų banginių. Tai – vidutinė raketa nešėja „Sojuz” ir daugiau krovinių galinti skraidinti „Proton”.

Jų istorija – rekordinė: „Sojuz” skraido daugiau nei 30, o dar Sergejaus Koroliovo sukurtas „Proton” – beveik 50 metų”, – liūdnai galva lingavo palydovinių operatorių kompanijos „AltegroSky” grupės vadovas Sergejus Pechterevas.

Anot specialisto, minėtos raketos nešėjos dar nesurūdijo fiziškai, bet morališkai paseno jau seniai. Ir todėl pradeda kristi, nors konstrukcijos požiūriu yra labai patikimos. Tad kas vis dėlto kaltas?

Priežastis, pasak S.Pechterevo, esą paprasta – pasikeitė laikai. Į praeitį nugrimzdo sovietinė sistema, kuri galėjo aukoti darbo užmokestį, maisto ir būtiniausius produktus, kad tik pasaulyje pirmautų sovietinė kosminė programa.

Būtent sovietiniais laikais į šią sritį verždavosi patys geriausi geriausių aukštųjų mokyklų auklėtiniai.

Konstruktorių biuruose buvo didžiulė konkurencija, o į raketų gamyklas atrenkami geriausi darbininkai, inžinieriai ir technikai. Viso to nebeliko.

„Kokybė, žinoma, prastėja, – tai reikia pripažinti. Kontrolė irgi tapo ne tokia kruopšti kaip sovietiniais laikais.

Yra problemų ir dėl specialistų – jų tiesiog katastrofiškai trūksta”, – atvirai pripažino „pirmosios bangos” kosmonautas, o dabar koncerno „Energija” generalinio konstruktoriaus pavaduotojas Valerijus Riuminas.

Anot specialisto, net nėra nieko naujo, kuo būtų galima pakeisti senstančią techniką.

Pavyzdžiui, nėra naujų technologijų, kurios 80–90 proc. atvejų galėtų pakeisti esamas ar bent apdrausti nuo žmogaus klaidų.

Daugelis ekspertų jau pabrėžia, kad technologiniu požiūriu Rusija vis labiau atsilieka nuo išsivysčiusių ne tik Europos, bet ir Azijos šalių.

„Technologinis krachas artimiausiu metu panaikins mūsų vienintelį išlikusį didžiosios valstybės požymį – raketinį-branduolinį skydą”, – baugina vieno svarbiausių Rusijos gynybos koncernų specialistas Andrejus Ignatovas.

Anot pareigūno, Rusijoje dabar nėra tikslinių technologinių programų, kurios anksčiau buvo šios srities varomoji jėga.

„Bet valdžia stengiasi to nepastebėti, negali arba nenori kalbėtis su mokslininkais”, – tvirtino A.Ignatovas.

Pasak eksperto, pastaraisiais metais Rusijos kosminė programa vis labiau diegia importines technologijas ir detales.

Antai bendrovės „Informacinės palydovinės sistemos” generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Viktoras Kosenka sako, kad kiekvienas palydovas „Glonass” turi maždaug 30 proc. importinių komponentų.

Itin plačiai naudojamasi JAV bendrovės „Aeroflex” radiacijai atsparia elektronika.

Kitos bendrovės naudoja europinės kompanijos „EADS Astrium” arba britų SSTM produkciją.

Toks bendradarbiavimas yra normalus, jei vyksta abipusiai mainai. Bet pastaraisiais metais Rusija negamino ir net nesukūrė beveik nieko savo.

Iš „Roskosmos” vadovo pareigų į pensiją išleistas Anatolijus Perminovas prieš palikdamas šį postą pareiškė, kad dabartinio lygio rusų kosmonautika tiesiog nepajėgi įgyvendinti kokių nors ambicingų planų.

Tarsi trenkdamas durimis jis išjuokė itin aktyviai Kremliuje svarstomą idėją dėl greitai prasidėsiančių skrydžių į Marsą.

„Tokiam skrydžiui būtina sukurti naują kosminį laivą, aprūpintą 3 megavatų galios branduoline įranga, tik tada bus galima pasiekti Marsą per mėnesį.

Sukurti tokį kosminį laivą pavyks ne anksčiau kaip 2025 metais”, – pareiškė A.Perminovas. Ironiška esą tai, kad Maskva 2025-uosius regi kaip Rusijos trispalvės iškėlimo Marse datą.

Legendinis kosminės technikos sovietinių laikų konstruktorius, praeityje pagrindinio konstruktoriaus S.Koroliovo pavaduotojas Borisas Čertokas su grupe pagalbininkų šį pavasarį kosmonauto Jurijaus Gagarino skrydžio 50-mečiui atminti išleido knygą, kurioje pateikė prognozę dėl XXI a. kosmonautikos plėtros.

Beje, ne rusų, o pasaulinės kosmonautikos. Knygos autorius rėmėsi ne tik moksliniais ir techniniais laimėjimais, bet ir ekonominiais, geopolitiniais ir kitokiais veiksniais.

Akademikas prognozuoja, kad per artimiausius du dešimtmečius Rusija paliks aukščiausiąją kosmoso lygą.

Stebuklo, kad įvyktų priešingai, anot šio eksperto, danguje nematyti.