Antrasis Žemės palydovas galėjo būti apie 1200 km skersmens ir galėjo atsirasti kartu su visiems mums žinomu Mėnuliu – maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
Mokslininkai, iškėlę tokią hipotezę, mano, kad du Mėnuliai aplink Žemę sukosi keletą dešimčių milijonų metų. Bet tada mažesnysis Mėnulis nukrypo nuo savo orbitos ir 1-2 km/s greičiu įsirėžė į didįjį, dar ir šiandien egzistuojantį Mėnulį.
Susidūrimas privertė tuomet po Mėnulio pluta buvusį magmos vandenyną išsilieti į priešingą pusę. Dviejų Mėnulių hipotezė paaiškina, kodėl priešingoje Žemės palydovo pusėje landšaftas toks stebėtinai kalnuotas ir kodėl ten Mėnulio pluta kur kas storesnė, nei į Žemę atgręžtoje pusėje.
Per artimiausius mėnesius gali paaiškėti, ar iš tiesų Mėnulio orbitoje įvyko toks didelis susidūrimas. Ketvirtadienio rytą (vietos laiku) iš Kanaveralo kyšulio bus paleista raketa, turinti nunešti į Mėnulio orbitą du beveik identiškus palydovus „Grail 1“ ir „Grail 2“. Jie aplink Žemės palydovą skries 65-225 km atstumu.
Astronomai seniai žino, kad Mėnulio gravitacinis laukas netolygesnis už visų Saulės sistemos planetų. Negana to, priešinga Mėnulio pusė, kaip dar 1959 m. parodė rusų zondo „Lunik 3“ nuotraukos, atrodo visiškai kitokia, nei į Žemę atgręžta pusė. Astronomai ieško, kaip paaiškinti šiuos skirtumus. Vienas iš paaiškinimų yra dviejų Mėnulių teorija.
Siekiant nustatyti gravitacinio lauko svyravimus, abu zondai nedideliu atstumu skries lygiai ta pačia trajektorija. Tarp „Grail 1“ ir „Grail 2“ bus siunčiami radijo signalai, sugaunant mažiausius atstumo pokyčius, sukeltus gravitacinio lauko svyravimų. „Mes matuosime atstumo tarp zondų pokyčius dešimttūkstantųjų milimetro dalių tikslumu“, - sakė misijai vadovaujanti mokslininkė Maria Zuber iš Masačiusetso technologijos instituto.
Erdvėlaiviai „ Apollo“ Mėnulį pasiekdavo per tris dienas, o abiems „Grail“ zondams prireiks daugiau kaip 3 mėnesių. „Delta-II“ raketa juos neš gerokai ilgesniu keliu, kad reikėtų mažesnės traukimo jėgos ir taip būtų sutaupyta pinigų. Pasiekusiems Mėnulį, zondams prireiks dar apie dviejų mėnesių, kol ras optimalią orbitą. Tada prasidės gravitacinio lauko matavimai, truksiantys 82 dienas.