Seimo posėdžių sekretoriate parlamentaras įregistravo
Švietimo įstatymo pataisos projektą, kuriuo būtų eliminuojama
nuostata, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi
visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių
galimybių principo“.
Vietoj to jis siūlo įrašyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas
būtų vertinamas „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios
kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi
sąlygas“.
Parlamentaras tvirtina, kad gimtakalbių ir negimtakalbių
lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais
pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.
„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o
negimtakalbiai kalbą įgyja formaliame procese, t.y. išmokstant
mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau
suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai
ir literatūros kūriniai“, - pataisos aiškinamajame rašte tvirtina
parlamentaras.
LLRA atstovo teigimu, dėl šių priežasčių „lietuvių kalbos
programos ir žinių vertinimas gimtakalbiams ir negimtakalbiams
privalo būti skirtingas“.
Tuo metu premjeras Andrius Kubilius antradienį pakartojo, kad
lenkų tautinės mažumos protestus sukėlęs Švietimo įstatymas
keičiamas nebus, bet pabrėžė, kad jo įgyvendinimas bus lankstus
procesas.
„Mes tikrai nesirengiame keisti Švietimo įstatymo, bet jo
įgyvendinimą matome kaip lankstų procesą, kurio tikslas -
pasiekti, kad mūsų vaikai gautų patį geriausią išsilavinimą ir
neliktų erdvės kokiems nors politikų bandymams gąsdinti ar kelti
kažkokį didelį nerimą“, - Lietuvos radijui kalbėjo Ministrų
kabineto vadovas.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai
vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas
Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos
padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys
lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės
geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.