„Tais laikais ne taip lengva buvo sukurti ir išlaikyti
lietuvišką universitetą“, - sakė dabartinis VU rektorius
Benediktas Juodka, penktadienį Šv.Jonų Bažnyčioje per
iškilmingą VU Senato posėdį, skirtą J.Kubiliaus jubiliejui.
Anot jo, VU - vieninteliame Sovietų Sąjungoje dėstyta lietuvių
kalba.
Universtiteto profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė
prisiminė, kad sovietmečiu J.Kubilius buvo išsikovojęs tam tikrą
nepriklausomybę nuo biurokratų ir sovietų ideologų.
„Negalėdami rektoriaus pasiekti, biurokratai numodavo ranka:
„Ach, Kubilius“. Jam tiesiog užtekdavo būti Jonu Kubiliumi“, - sakė
V.Daujotytė-Pakerienė.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad jam
J.Kubilius asocijuojasi su išliekančiomis vertybėmis. Jis
pabrėžė, kad dirbdamas mokslinį darbą jis daug nuveikė ir
lietuvybės puoselėjimo labui.
„Jei šiandien kalbame apie lietuvišką matematikos mokyklą,
pirmiausiai tai siejame su Jonu Kubiliaus vardu. Bet tame glūdi ir
darbas Lietuvai (...) Jis visus savo titulus panaudojo lietuvybei
skleisti“, - tvirtino V.Adamkus.
Pasak jo, kalbant apie VU rektoriaus J.Kubiliaus darbus reikėtų
labiau akcentuoti ne kas buvo padaryta, o kad nebuvo padaryta - tai
yra neleista VU išsižadėti lituanistikos studijų ir tradicijų,
universitetas netapo marksistinės ideologijos centru, neįsigalėjo
rusų kalba.
Penktadienį į Šv. Jonų bažnyčią gausiai susirinkę
sveikintojai J.Kubilių vadino legendiniu rektoriumi, aukščiausios
prabos mokslininku.
Pats jubiliatas trumpai padėkojo visiems sveikintojams ir
buvusiems bendražygiams, su kuriais drauge kūrė universitetą ir
stengėsi dėl jo lietuviškumo, prisiminė buvusius jubiliejus ir
pergyventas penkias santvarkas.
J.Kubilius VU rektoriaus pareigas ėjo nuo 1958 iki 1991 metų.
Jis yra Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės
daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos
prezidentas. Jis yra naujos matematikos krypties - tikimybių teorijos
ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas bei vadovas,
įnešęs didžiulį indėlį į Lietuvos mokslą.