Nors tokiais atvejais sugedę palydovai subyra, ne visos dalys sudega atmosferoje. Rusijos žiniasklaidoje spekuliuojama, kad į rizikos zoną pakliūva sostinė Maskva. Tačiau NASA duomenimis, kol kas dar per anksti įvardyti tikslią palydovo nukritimo vietą ir laiką. Tikimybė, kad gali būti sužeisti žmonės, „labai maža“. Nuo šeštojo dešimtmečio, kai prasidėjo kosmoso užkariavimas, šiukšlės, iš kosmoso nukrentančios į Žemę, nėra padarę jokios žalos.
Palydovas UARS kosmose - nuo 1991 m. Daugelį metų jis 600 km aukštyje matavo ozono sluoksnį, vėjus ir temperatūrą stratosferoje bei Saulės energiją. Prieš šešerius metus NASA baigė jį naudoti.
Nuo to laiko jis sukasi aplink Žemę aukštumose, kaip ir daugelis kitų atitarnavusių kosminių objektų – sudegusių raketų laiptų, palydovų likučių, astronautų pirštinių – iš viso aplink Žemę skrieja 22 tūkst. tokių objektų. Jie pakankamai dideli, kad galėtų būti radarų užfiksuoti ir sekami. Skriejantys palydovai turi daryti manevrus, kad išsisuktų susidūrimo su jais. Tuo pagrindu kartą buvo netgi evakuota tarptautinė kosminė stotis.
Bet už dideles nuolaužas dar pavojingesnės mažos dalelės, kurių yra daugybė, bet radarai jų nefiksuoja. Jos skrieja aplink Žemę keleto kilometrų per sekundę greičiu. Esant tokiam greičiui, net ir maža dulkelė neša didelę energiją.
Kosminės šiukšlės kelia grėsmę astronautams ir kosminiams palydovams, nuo kurių priklauso didelės Vakarų civilizacijos dalies funkcionavimas. Neseniai JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba pareikalavo pašalinti šiukšles, kitaip gresia katastrofiškos pasekmės.