Interviu brazilų naujienų portalui „Terra“ vienos geriausių pasaulyje medicinos tyrimų įstaigos Johno Hopkinso medicinos centro epidemiologijos ir infekcinių ligų specialistė Trisha Perl teigė, kad jei tokia pandemija šiandien iš tiesų ištiktų JAV, pasekmės veikiausiai būtų ne mažiau tragiškos, nei filme.
Taip nutiktų ne vien JAV – galima teigti, kad atremti tokią nelaimę ir užtikrinti deramas gydymo sąlygas didžiajai daliai gyventojų santykinai pasirengusios vos kelios pasaulio valstybės.
T.Perl sako, kad net turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios valstybės, kurios turi daug sveikatos priežiūros įstaigų ir nestinga antibiotikų antrinėms infekcijoms gydyti bei priešvirusinių vaistų, vargiai pajėgtų susidoroti su tokio masto pandemija per trumpą laiką. Net ir tokiose šalyse, anot jos, veikiausiai pristigtų specializuotos įrangos ir medicininių resursų.
Dar liūdnesnės pandemijos pasekmės grėstų mažiau išsivysčiusioms valstybėms. Tai liudija ir istorija: 1918 m. birželį–1920 m. gruodį siautęs ispaniškasis gripas pražudė, kaip manoma, 50–100 mln. žmonių.
Net ir šiandien, kai vaistai ir gydymas prieinami nepalyginamai lengviau, išties galingas virusas galėtų nusinešti katastrofiškai daug gyvybių. T.Perl teigimu, pandemijos žala stipriai priklausytų nuo šalies, kurią ji ištiko, tačiau net ir pajėgiausiose valstybėse situacija veikiausiai išprovokuotų paniką.
Pavojus – prieš akis
T.Perl nesistebi, kad „Užkrato“ premjera sukėlė visuotinį nerimą, ypač stipriai tai pasireiškė JAV. Pasak specialistės, beveik nėra abejonių, kad netolimoje ateityje su kažkuo panašiu tikrai bus susidurta.
Virusai tampa vis sudėtingesni, o stiprėjanti žmonių ir gyvūnų sąveika aplinkoje gerokai padidina pandemijos tikimybę, sako specialistė, pridurdama, jog pasaulyje dar niekuomet nebuvo tokių palankių sąlygų užkratui plisti, kokių esama šiandien: naujos gripo atmainos dėl dešimčių tūkstančių tarptautinių skrydžių išplatinamos nesuvokiamu greičiu, per keletą valandų skirtingose vietose esantys žmonės gali užsikrėsti tuo pačiu virusu.
Tiesa, manoma, kad bendromis jėgomis planetos mokslininkai sugebėtų išrasti naują pandemiją pajėgią įveikti vakciną per maždaug du–tris mėnesius.
Kai užvaldo baimė
Johno Hopkinso medicinos centro Pažangių socialinių mokslų, elgsenos ir sveikatos modelių padalinio direktoriaus daktaro Joshua Epsteino teigimu, filme vaizduojamas dar vienas dėmesio vertas aspektas – pasak specialisto, sudėtingomis situacijomis baimė taip pat tampa savotišku masiškai plintančiu virusu, priverčiančiu žmones elgtis visiškai nenuspėjamai ir taip tik pasunkinančiu ir taip nelengvą padėtį.
J.Epsteino teigimu, baimės apimtas žmogus nebegali kontroliuoti emocijų ir yra užvaldomas nepasitikėjimo, dėl kurio pradeda abejoti vyriausybės ir specialistų rekomendacijomis, vengia privalomų apsaugos priemonių ir vakcinų. O tada situacija tampa apskritai nevaldoma.
Kaip apsisaugoti?
Specialistai rekomenduoja virusų saugotis įprastomis priemonėmis: reguliariai plauti rankas, prireikus naudotis veido kauke ar – jei ji nepasiekiama – įsikniaubti burna į petį (plaštaka burnos dengti nepatariama).
Rankas geriausia plauti dezinfekuojančiomis priemonėmis, kurių sudėtyje yra alkoholio. Tyrimai parodė, kad siaučiant gripui mokyklos klasėje naudojamas alkoholinis rankų ploviklis tikimybę susirgti gali sumažinti iki 30 procentų.