Tačiau rektoriai nebuvo tokie vieningi, kalbėdami apie galimybes
sujungti keletą universitetų.
„Apibendrintai nuspręsta, kad iš tiesų bent jau artimiausiu
laikotarpiu dviejų universitetų Lietuvoje nebus. Tai yra visų
rektorių sutarimas. Mes esame už tai, kad Lietuvai ir Europai reikia
stiprių universitetų, bet įvairių. Akcentavome konkurenciją ne
vien tik pasauliniame kontekste, bet ir tarp universitetų Lietuvoje“,
- BNS sakė Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas.
Tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad konferencija vieningai
pasisako apskritai prieš bet kokį universitetų jungimąsi.
„Čia jau rektorių nuomonės išsiskyrė. Optimizuoti
universitetų tinklą reikia, bet galimi įvairūs keliai“, - sakė
jis.
„Mano nuomone, negalima jungtis bet kaip, turi būti jungimasis
pagal pagrindines veiklos kryptis: Kauno atveju tai būtų sveikatos
mokslai, technologijos mokslai, ir socialiniai humanitariniai mokslai
su menais. Jeigu būtų politinė valia optimizuoti, bent trijų
universitetų rektoriai procesui pritartume, bet tai nereiškia, kad
universitetų bendruomenės palaikytų mūsų pritarimą“, - dėstė
R.Žaliūnas.
Kilusius protestus dėl planų optimizuoti universitetų tinklą
jis pavadino pirmine reakcija ir pabrėžė, kad pakeitimus reikia
gerai apsvarstyti.
Penktadienį po išplėstinio Lietuvos universitetų rektorių
konferencijos posėdžio Šiaulių universiteto išplatintame
pranešime sakoma, kad „konferencijos dalyviai pasisakė už tai, kad
prasidėjusi diskusija dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo
turi būti tęsiama, nepaliekant nuošalėje Šiaulių ir Klaipėdos
universitetų“.
Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl
universitetų optimizavimo siūlo Vilniuje ir Kaune palikti po vieną
universitetą, palaipsniui visus sujungiant į vieną. Darbo grupės
siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015
metų pabaigos, Kaune - iki 2017 metų pabaigos.
Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų
atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo
potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti
tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai, teigia ekspertai
ir savo siūlymuose būsimus universitetus jie vadina „siektinu
universitetu“.
Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos
Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus
universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir
Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Mykolo Riomerio universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų
mokyklų konsolidavimo procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti
privataus investuotojo.
Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant
prie LSMU, VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės
akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto
(VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas
prie Kauno tehnologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą
siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.
Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o
reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.
Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės
nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos - Vilniaus dailės
akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai,
arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti
prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai
siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.
Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė
iš viso nesvarstė.
Minėtos darbo grupės išvadose tvirtinama, kad dėl
demografinių tendencijų iki 2020 metų studentų skaičius smuks
daugiau kaip 40 proc., tad po kelerių metų dalis universitetų
negalės vykdyti studijų programų dėl studentų trūkumo.
Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad
tame pačiame mieste esančių universitetų programos - panašios,
studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji
universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno
universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio
tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka VU, KTU,
VDU, VGTU.
Šiuo metu Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetinių
aukštųjų mokyklų. Dauguma jų įsikūrusios Vilniuje ir Kaune.