Kanados mokslininkai išsiaiškino, jog ilgametė gyvenimo patirtis vyresnių žmonių smegenis prireikus priimti sprendimus paverčia ne mažiau efektyviomis nei jaunų žmonių. Nustatyta, jog vyresni žmonės mažiau nerimavo padarysiantys klaidų ir smegenis gebėjo naudoti „taupiau“, „aktyvuodami“ tik tas smegenų dalis, kurios būdavo reikalingos atliekant konkretų veiksmą. Pastarosios studijos rezultatai paneigia ankstesnes teorijas bei populiarų įsitikinimą, anot kurių, smegenų pajėgumas su amžiumi silpsta ir dėl to vyresniems žmonėms tampa sunkiau priimti sprendimus.
Monrealio universiteto Geriatrijos instituto mokslininkai tyrė 24 jaunus žmones, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 35 metų; tuo pat metu buvo analizuojama 10-ies vyresnio amžiaus asmenų, sulaukusių 55-75 metų, grupė. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti atlikti grupę skirtingo sudėtingumo užduočių, tokių, kaip žodžių grupavimas, tuo metu buvo stebimas jų smegenų aktyvumas. Smegenų aktyvumą fiksuojanti įranga parodė, jog jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių smegenys visiškai skirtingais būdais reaguoja į padarytas klaidas: informavus apie padarytą klaidą, išsyk suaktyvėdavo kelios jaunų žmonių smegenų sritys, vyresnių žmonių reakcija į klaidas pasirodė esanti gerokai santūresnė, ir jie lengviau pajėgdavo susikoncentruoti ties nauja užduotimi.
Vienas studijos autorių daktaras Oury Monchis sakė, jog pastarasis eksperimentas neabejotinai patvirtino amžių pridedant išminties. Pasak jo, daugeliu atvejų vyresnių žmonių smegenys pasirodė pajėgios funkcionuoti ne prasčiau nei jaunų, o konkrečiomis situacijomis vyresnio amžiaus tyrimo dalyvių rezultatai buvo netgi geresni. Anot O.Monchio, tyrimo išdavos paskatino jį prisiminti pasaką apie zuikį ir vėžlį, kurios moralas teigia, jog laimi lėtesnis, tačiau apdairesnis. Seniai žinoma, kad senėjimas nebūtinai lemia kognityvinės funkcijos prastėjimą, sakė O.Monchis, pastebėdamas, jog vyresnės smegenys yra labiau patyrusios ir žino, kad niekas nepasiekiama akimirksniu.