Pernai rudenį Vilniaus universitete (VU) atidarytas pirmasis
Baltijos šalyse Konfucijaus institutas, praplėtęs VU
Orientalistikos centre dešimtmetį vykdomą sinologijos bakalauro
studijų programą.
Praėjus metams po instituto įsteigimo, jo administratorė Vilma
Šniukštaitė BNS sakė, kad susidomėjimas kinų kalba ir kultūra
išaugo dvigubai.
„Sinologų studentų šiemet priimta net 20! Pernai buvo 10, o dar
anksčiau priiminėdavome po 7-10 žmonių kas dvejus metus“, -
teigiama V.Šniukštaitės atsiųstame atsakyme.
Pasak jos, didėjantis susidomėjimas kinų kalba juntamas ir
Rytų kalbų mokykloje, kurioje kursus gali lankyti visi norintieji.
Čia pavasario semestrą kinų kalbą studijuoti pradėjo aštuoni, o
šį rudenį - apie 10 žmonių.
„Tai, kad susidomėjimas auga, sprendžiu iš laiškų ir
skambučių. Žmonės teiraujasi ne tik apie kursus, bet ir ieško
kinų kalbos vertėjų. Galima sakyti, jog daugiau susidomėjusių
atsirado po Konfucijaus instituto suorganizuotos Kinų kultūros
savaitės“, - komentavo instituto administratorė.
Kinų kalbos galima mokytis ir Kauno Vytauto Didžiojo
universitete (VDU). Jo Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
nuo 2007 metų siūlo studijuoti Rytų Azijos regiono studijų
magistro programą, kurioje galima pasirinkti kinų, japonų ar
korėjiečių kalbą.
VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas BNS sakė, kad
Rytų Azijos specialistų poreikis ir Lietuvoje, ir Europos
Sąjungoje, ir pasaulyje didėja. Kasmet intensyvėja ir konkursas
stojant į šią magistro programą.
„Turint omenyje pasaulines tendencijas, neabejotinai Lietuvoje
netrukus atsiras stambių investuotojų iš Kinijos. Visa tai -
potencialūs darbdaviai mūsų absolventams, kurie išmano regiono
politinę, socialinę ir ekonominę specifiką“, - BNS atsiųstame
komentare teigia A.Zykas.
Nuo kitų metų VDU Rytų šalių studijas žada plėsti -
Humanitarinių mokslų fakultete besidomintieji bus kviečiami rinktis
naują šiuolaikinės kalbotyros ir orientalistikos - japonų, kinų,
korėjiečių kalbų - bakalauro programą.
„Vykdydami (magistro - BNS) programą, suvokėme jos bene
didžiausią silpnybę: per dvejetą magistratūros metų studentai
neturi pakankamai laiko gerai išmokti bent vienos regiono kalbos ir
pakankamai pažinti kultūrinės specifikos, gilios istorijos ir
tradicijų. Tuo metu vienas iš svarbiausių reikalavimų regiono
specialistams, pabrėžiamas ir potencialių darbdavių, yra geras
kalbos mokėjimas ir tarpkultūrinė kompetencija. Todėl kaip
natūralus atsakymas į šį iššūkį yra VDU naujai kuriama
bakalauro programa“, - sprendimą atidaryti naują programą komentavo
A.Zykas.
Be to, VDU studentai vis dažniau renkasi mokytis kinų kalbos, ji
tampa populiaresnė už VDU ilgiau dėstomą japonų kalbą. A.Zyko
teigimu, 2007 metais, kai universitete pradėta mokyti kinų kalbos,
ją pasirinko 12 studentų, o šiuo metu ją trijuose lygiuose mokosi
45 studentai, ir kiekvieną semestrą prisijungia apie 30 studentų.
„Per tuos keturis metus kinų kalbos besimokančiųjų skaičius
suspėjo pralenkti japonų kalbos besimokančiųjų. Pastarasis
skaičius išlieka pastovus ir yra apie 30 studentų vienu metu“, -
sakė jis.