Bliūkšta Petrašiūnų seniūnijoje veikiančių bendruomenės centrų ir Palemono moksleivių tėvų viltys, kad įstaigai kaip nors bus pritaikyta vadinamoji pakraščio mokyklos išlyga. Mat Palemonas oficialiai nebelaikomas miesto pakraščiu.
Dauguma tėvų esą vis dar ieško mokyklų, kuriose vaikai galėtų mokytis ir vyresnėse klasėse. Tokią tendenciją rodo Rokų vidurinės mokyklos patirtis. Paaiškėjus, kad po akreditacijos mokykla įgaus pakraščio gimnazijos statusą ir bus išsaugotos 1 – 12 klasės, joje pagausėjo mokinių.
„Tėvai mato perspektyvą leisti vaiką į tą pačią mokyklą šalia namų“, – vieną priežasčių įvardijo laikinai einantis Rokų vidurinės mokyklos direktoriaus pareigas Audrius Noreika.
Priemiesčių mokyklos tuštėja?
Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas priminė: pagal šių metų Vyriausybės nutarimą miesto pakraščio mokyklomis laikomos iki 1985 metų savivaldybės teritorijoje įsteigtos mokymo įstaigos.
Pagal šį skirstymą pakraščio mokyklomis pripažintos trys: Rokų vidurinė, po akreditacijos tapsianti keturmete gimnazija, Vaišvydavos pagrindinė ir Tirkiliškių pradinė.
Tačiau vedėjas pabrėžė, jog per keletą pastarųjų metų gerokai pakito priemiesčių gyventojų sudėtis, ir ankstesnės pakraščio mokyklos funkcijos nebe visur aktualios.
Dabar atokiau nuo centro gyvena nemažai pasiturinčių miestiečių, kurie, aplenkdami mokyklas prie savo namų, automobiliais veža vaikus į Kauno ugdymo įstaigas.
Štai Vaišvydavoje gausu naujos statybos kvartalų, bet čia esanti pagrindinė mokykla, nepaisant suteikto pakraščio statuso, moksleivius praranda.
Panašios tendencijos – ir kitur: vis daugiau tėvų vyresniųjų klasių moksleivius leidžia į miesto gimnazijas, nes mato, kad jose sudarytos geresnės sąlygos įgyti kokybišką bendrąjį išsilavinimą.
Tėvai puoselėja viltis
Vis dėlto palemoniškiai dar nepraranda vilties išsaugoti mokyklą ir vyresnėms savo atžaloms, mat Palemone tebevyksta statybos, gausėja naujakurių ir moksleivių.
Palemono vidurinės mokyklos direktorė Ona Dičkienė taip pat tikisi, kad sprendžiant mokyklos likimą bus atsižvelgta ir į kintančius rodiklius.
Palemonas – ypatingas miesto rajonas, kuris daug kuo tebėra artimas pakraščio sąvokai. Jame itin daug socialiai remtinų, rizikos grupei priskiriamų šeimų. Daugiau nei trečdalis iš pusės tūkstančio Palemono vidurinės mokyklos moksleivių mokykloje maitinamai nemokamai.
Artimiausia gimnazija – bene už 13 kilometrų, o susisiekimas Palemone prastas, tenka įveikti dvi geležinkelio pervažas.
„Pakraščio mokykla – tai pirmiausia didesnis saugumas: arti namai, tėvai, pažįstama bendruomenė. Po vienu stogu – ir daug popamokinio ugdymo galimybių. Tai svarbu, nes į mokyklą atvyksta vaikai iš aplinkinių gyvenviečių, nemažai – iš socialiai remtinų šeimų“, – pasakojo Rokų vidurinės mokyklos vadovas.
Rokuose daug naujakurių, vaikų darželiai užpildyti, tad tikimasi, kad moksleivių nepristigs.
Galimybes matuoja skaičiais
Moksleivių skaičius tampa vienu pagrindinių įstaigos likimą lemiančių veiksnių.
A.Bagdono vertinimu, Palemono bendruomenės norai išsaugoti vidurinę mokyklą prasilenkia su galimybėmis. Šią mokyklą turėtų lankyti ne mažiau kaip 75 vienuoliktokai. Šiuo metu joje – 47 dvyliktokai, 49 vienuoliktokai, 38 dešimtokai.
„Neracionalu šiai mokyklai siekti tapti keturmete gimnazija, nes tokiu atveju į Petrašiūnų mokyklas tektų vykti pradinukams. Dvi įstaigas po vienu stogu steigti neekonomiška. Todėl pradinio bei pagrindinio ugdymo programos organizuojamos arčiau namų, o į gimnazijas vyresni moksleiviai gali ir važinėti“, – sakė vedėjas.
Netgi Rokų vidurinei mokyklai teks gerokai pasistengti ieškant moksleivių, nes kol kas jų skaičius neatitinka akreditacijos kriterijų. Šiuo metu mokykloje 27 šeštokai, dviejose septintose bei devintose klasėse – po 35 moksleivius, dešimta klasė – tik viena.
Vidurinei pakraščio mokyklai tokių kriterijų pakanka, tačiau jei mokyklą norima akredituoti kaip gimnaziją, turės būti ne mažiau kaip dvi klasės po 25 moksleivius.
„Jei tik surinks pakankamai moksleivių, turi galimybių ir Rokų vidurinė, ir Vaišvydavos pagrindinė. Galų gale švietimo įstaigų reforma nėra kaip kirviu nukirsta. Keisis sąlygos – keisis ir sprendimai“, – žadėjo vedėjas.
Moksleivių vis mažiau
2010 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose buvo 40 tūkst. 429 mokinių (be priešmokyklinukų ir suaugusiųjų).
Palyginti su 2009 metais, sumažėjo per 2,1 tūkst. mokinių, palyginti su 2008 m. – per 2,2 tūkst., su 2007 metais – per 2,5 tūkst.
Numatoma, kad mokinių mažėjimo tendencija išliks ir ateityje.