„Turime tris dienas, kol baterijos tebeveikia, - sakė agentūros
„Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas. - Nesakyčiau, jog tai
nesėkmė. Padėtis nestandartinė, tačiau tai darbinė situacija.“
Raketa, nešanti „Fobos-Grunt“, pakilo iš Baikonūro kosmodromo
Kazachstane antradienį 20 val. 16 min Grinvičo (22 val. 16 min.)
laiku. Ši misija turėjo būti pirmasis Rusijos kosminio aparato
tarpplanetinis skrydis nuo 1996 metų, kai Marso zondas „Mars-96“
sudužo tuojau po starto.
„Fobos-Grunt“ kūrėjai suplanavo ambicingą misiją: šis
aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą
ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, pirmąkart paimti jo
grunto mėginį ir parskraidinti jį į Žemę.
Raketa nešėja pakilo sklandžiai, tačiau zondas neišskriejo
iš Žemės orbitos praėjus penkioms valandoms po starto, kaip buvo
planuota.
„Panašu, kad nesuveikė variklio sistema, - nurodė V.Popovkinas.
- Tai reiškia, kad (zondas) nesusiorientavo pagal žvaigždes.“
Zondas toliau skries aplink Žemę, o ekspertai turės tris
dienas, per kurias galės mėginti perprogramuoti šį aparatą ir
nukreipti jį Raudonosios planetos link.
„Fobos-Grunt“ projektas labai svarbus Rusijos kosminei programai,
kuri vėl mėgina konkuruoti su JAV Nacionaline aeronautikos ir
kosmoso administracija (NASA) tarpplanetinių skrydžių srityje.
V.Popovkinas sakė, kad skrydžių valdymo centras stebi zondo
judėjimą Žemės orbitoje ir kad aparato bakuose tebėra pakankamai
degalų.