„Jeigu akademinės bendruomenės iš principo nemato perspektyvos,
nenori reformos, net Seimas turbūt nesiryžtų imtis tų žingsnių“,
- trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje dėl siūlomo aukštųjų
mokyklų tinklo optimizavimo sakė N.Putinaitė.
Ministerijos atstovė tvirtino, jog ekspertų darbo grupė
siūlomą modelį rengė kaip siekiamybę numačiusi itin aukštus
tikslus - kaip Lietuvos universitetus paversti regiono lyderiais.
„Ekspertų grupė kėlė labai aukštus tikslus, matė Lietuvą
globaliam pasauly, ne tokią, kuri yra šalia Latvijos ir Estijos, o
Lietuvą globaliam pasauly, matė statistiką, kiek investuojama į
aukštąjį mokslą, kaip atrodom tarptautiniu mastu moksle, ir
klausimą kėlė - kaip padaryti, kad Lietuvos universitetai būtų
ryškūs regione, matomi, traukos centru“, - sakė N.Putinaitė.
Tuo pačiu, pasak viceministrės, darbo grupė ieškojo ir jau
šiuo metu egzistuojančių problemų sprendimo būdų, mažėjant ir
ateityje vis mažėsiant studentų skaičiui.
„Nuogąstavimas buvo labai didelis, kai mažėja studentų, kas
bus apskritai Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, ir tie siūlymai
susiję su realiomis problemomis“, - sakė Švietimo ir mokslo
ministerijos atstovė.
Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl
universitetų optimizavimo siūlo Vilniuje ir Kaune palikti po vieną
universitetą, palaipsniui visus sujungiant į vieną. Darbo grupės
siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015
metų pabaigos, Kaune - iki 2017 metų pabaigos.
Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų
atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo
potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti
tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai, teigia ekspertai
ir savo siūlymuose būsimus universitetus jie vadina „siektinu
universitetu“.
Minėtos darbo grupės išvadose tvirtinama, kad dėl
demografinių tendencijų iki 2020 metų studentų skaičius smuks
daugiau kaip 40 proc., tad po kelerių metų dalis universitetų
negalės vykdyti studijų programų dėl studentų trūkumo.
Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad
tame pačiame mieste esančių universitetų programos - panašios,
studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji
universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno
universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio
tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka VU, KTU,
VDU, VGTU.
Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos
Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus
universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir
Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Mykolo Romerio
universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų mokyklų konsolidavimo
procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti privataus investuotojo.
Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant
prie LSMU, VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės
akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto
(VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas
prie Kauno tehnologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą
siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.
Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o
reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.
Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės
nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos - Vilniaus dailės
akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai,
arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti
prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai
siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.
Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė
iš viso nesvarstė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetinių
aukštųjų mokyklų. Dauguma jų įsikūrusios Vilniuje ir Kaune.