Pasak Nyderlandų Mastrichto universiteto biologo Marko Posto, pirmasis laboratorijoje susintetintas mėsainis kainuos apie 250 tūkst. eurų. Mokslininkas tikisi tokį delikatesą patiekti jau greit.
Ekspertai mano, kad tokia mėsa padės saugoti gyvūnus, žemę, vandenį, energiją ir pačią planetą. „Pirmasis mėsainis bus tik bandomasis, tik tam, kad parodytume, jog tai įmanoma. Tikiuosi tai padaryti ateinančiais metais“, - sakė M.Postas.
Gali atrodyti, kad kalbama apie kokią nors mėsos imitaciją ar mėsos pakaitalus, pritaikytus vegetarams iš augalinių baltymų, pavyzdžiui, sojos. Bet tai tikra mėsa. Mėgintuvėlyje išauginta mėsa yra tikras gyvulinis mėsos produktas, tiktai toks, kuris niekada nebuvo viso, gyvo gyvūno dalimi.
Dirbtinę mėsą mokslininkai išaugino iš kamieninių ląstelių, paimtų iš skerdyklose buvusių mėsos likučių. Kitaip nei įprastiniai ūkininkai, M.Postas išaugino mėsą be pašarų su dirbtiniais saldikliais, amino rūgštimis, lipidais, mineralais ir kitais priedais.
Jis išaugino balkšvas raumenį primenančias mėsos juosteles – kiekviena jų apie 2,5 cm ilgio, mažiau nei 1 cm pločio ir tokia plona, kad beveik permatoma. Tokių juostelių pakuotę – užtektų gal 3 tūkstančių – sumaišius su keletu juostelių laboratorijoje išaugintų riebalų, galima pagaminti pirmąjį pasaulyje dirbtinės mėsos mėsainį. „Pirmasis mėsainis bus gaminamas mokslinėje laboratorijoje ypač aukštos kvalifikacijos personalo, tai bus rankų darbas - todėl jis toks brangus“, - juokavo mokslininkas.
Dirbtinėje mėsoje nėra kraujo, todėl jai dar trūksta spalvos. Šiuo metu ji, pasak M.Posto, primena jūros šukučių mėsą.
Kaip ir visi raumenys, taip ir šie, išauginti laboratorijoje, turi būti mankštinami, kad augtų ir stiprėtų. Tam M.Postas naudoja natūralų raumenų polinkį susitraukti ir ištempia juos mėgintuvėlyje tarp specialių lipdukų.
Dirbtinės mėsos šalininkai teigia, kad tai mažiau bjauru, nei masinis gyvulių auginimas fermose, šeriant juos hormonais ir antibiotikais, ir taip siekiant išgauti kuo didesnį mėsos svorį. Be to, tradicinis mėsos gamybos būdas – neefektyvus. Kiekvieniems 15 gramų valgomos mėsos išauginti reikia apie 100 g augalinių baltymų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mėsos gamyba nuo 1997-1999 m. iki 2030 m. padidės nuo 218 mln. tonų per metus iki 376 tonų per metus. To priežastis – gyventojų skaičiaus pasaulyje augimas. Dabartinis žemės ūkis jau dabar nepajėgus visų išmaitinti. Šiuo metu daugiau kaip 50 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės naudojama gyvulininkystei. Mėsos industrija išmeta 18 proc. visų pasaulyje išmetamų dujų.
Nyderlandų mokslininkai pirmą mėsainį iš mėgintuvėlyje išaugintos mėsos planuoja „patiekti“ kitų metų rugpjūtį ar rugsėjį. Kol kas, pasak M.Posto, mėsa dar nėra itin skani, bet su tuo dar bus padirbėta. Skonis turėtų pagerėti, pridėjus atitinkamą kiekį atitinkamos rūšies riebalų ir galbūt laboratorijoje pagaminto kraujo bei geležies. Mokslininkai tikisi patobulinti mėsą, padarydami ją sveikesnę – su mažiau sočiųjų, daugiau polinesočiųjų riebalų, maistingesnę.