Pasak mokslininkų, šis atradimas kelia nerimą, nes rodo, kad Žemės klimato atšilimo etapais Artimuosiuose Rytuose labai išsenka vandens atsargos.
Prieš tiek tūkstančių metų, jei žmonės ir gyveno prie Negyvosios jūros, tai jų buvo labai mažai. Šiandien didelės žmonių populiacijos naudoja į jūrą įtekančių upių vandenį, ir ji senka dar greičiau.
Po sūriu vandeniu per šimtus tūkstančių metų susidarė daugybė nuosėdų sluoksnių, kuriuose užfiksuota klimato kaita ir Negyvosios jūros istorija.
Mokslininkų iš Izrelio, JAV, Vokietijos, Japonijos, Šveicarijos ir Norvegijos grupė 2010 m. pabaigoje iš dviejų gręžinių Negyvosios jūros dugne paėmė nuosėdų mėginius.
235 metrų gylyje tyrėjai rado pajūriui būdingų nugludintų akmenukų.
Mėginiai buvo paimti netoli giliausios Negyvosios jūros vietos, todėl mokslininkai spėja, kad jūra kažkada buvo visai arba beveik visai nusekusi.
Kol kas nuosėdų mėginiai nėra tiksliai datuoti, bet spėjama, kad Negyvoji jūra buvo nusekusi šiltuoju Žemės istorijos etapu, kai pasaulio temperatūra buvo tokia pat arba net šiltesnė nei dabar.