Prieš dešimtmetį garsus amerikiečių filosofas ir futurologas Francis Fukuyama pranašavo, jog dar XXI amžiaus pirmojoje pusėje biotechnologijų ir kompiuterinė revoliucija taip smarkiai pakeis žmoniją, kad mes jau nebegalėsime vadintis gamtos vaikais.
Genų inžinerija ir kiekvienam individui asmeniškai pritaikyti „išmanieji vaistai” leis kai kuriems mūsų sulaukti net 150-ojo gimtadienio, o 120 žvakučių ant torto taps kasdienybe.
Tuo tarpu daugelį monotoniškų darbų gamyklose, biuruose ir net buityje esą deleguosime nuolankiems mechaniniams žmonijos tarnams – robotams.
Kol kas ši vizija vis dar skamba tik kaip vizija. Bet gal netrukus viskas pasikeis?
Svarbi patirtis kūrėjams
„Pramoniniai robotai, dieną naktį dirbantys prie gamyklų konvejerių, nėra jokia naujiena: daugelis Japonijos, Pietų Korėjos, JAV ar Vakarų Europos bendrovių juos naudoja jau kokius tris dešimtmečius.
Tačiau su jais plačioji visuomenė neturi jokio ryšio.
Be to, tie robotai panašesni į stakles. Tokiuose renginiuose kaip šis mes – įvairių Europos valstybių robotikos ekspertai – visuomenei pristatome androidinius robotus.
Man labai įdomu stebėti lankytojų – suaugusiųjų ir vaikų – reakciją. Ar jie tikrai nori, kad robotai būtų kuo panašesni į žmogų? Kokia jų reakcija į robotą vaiko veidu? Ar žmonės neprisibijo roboto, kurio ūgis yra toks pat kaip ir suaugusio vyro?
Kas žmonėms yra atgrasu, kai jie žvelgia į robotą-androidą? Kokių ribų, anot paprasto žmogaus, robotų kūrėjai niekad neturėtų peržengti?
Iki šiol robotikos etika gyvavo tik rašytojų fantastų kūriniuose, bet dabar šie klausimai jau tampa realybe”, – „Lietuvos rytui” sakė robotų dizaineris Matthew Goddenas iš „Robotville EU” parodoje dalyvaujančios britų firmos „Shadow Robot Company”.
Lietuviai pristatė trenerį
Londono parodoje robotai buvo suskirstyti į šešias kategorijas: nuo naminių robotų pagalbininkų iki robotų spiečių – mažučių robotukų, kurie triūsia būriais. Iš viso buvo pristatyti 23 unikalūs robotai iš 12 Europos valstybių. Tarp jų – net du robotai iš Lietuvos.
Kauno technologijos universiteto Mechatronikos centro mokslininkai ir studentai į Londoną atvežė robotus „Treneris Juozas” ir „Candybot”.
„Treneris Juozas” turi amerikietišką kūną ir lietuvišką protą. Mat patį robotą mes įsigijome JAV. Tačiau visa tai, ką jis yra išmokytas daryti, yra mūsų universiteto programuotojų pastangų rezultatas.
Jį pavadinome „treneriu”, nes šis robotas dabar moka įvairių akrobatinių judesių, kuriuos demonstruodamas gali „mokyti” savo auditoriją, pavyzdžiui, vaikus.
Tai – edukacinis robotas, kuriuo siekiame sužadinti jaunosios kartos susidomėjimą robotika”, – pasakojo KTU grupės vadovas Arūnas Lipnickas.
O „treneris Juozas” tuo metu uoliai darė atsispaudimus ar stovėjo žemyn galva, ore elegantiškai mosuodamas savo robotinėmis kojomis.
Parduotuvėms siūlo seklį
Antrąjį lietuvišką robotą „Candybot” sukūrė KTU studentų mokslinės draugijos atstovas, Elektros ir valdymo fakulteto studentas Bernardas Navickas.
„Šio roboto pavadinimas – „Saldainių robotas” – nėra atsitiktinis. Jis labai patinka vaikams, nes dalina saldumynus. Jis yra užprogramuotas važinėti tam tikroje erdvėje, sekti žmogaus judesius, privažiuoti prie jo ir sustoti.
Tada atsidaro dėžutė su saldainiais, ir robotas laukia, kol iš jo bus paimtas saldumynas. Londono vaikams „Candybot” taip patiko ir jie jį taip nustekeno, kad robotas veikė trumpiau, nei norėjome”, – sakė A.Lipnickas.
KTU atstovo nuomone, netolimoje ateityje šis lietuviškas robotas galėtų būtų praktiškai panaudotas patiems įvairiausiems vaidmenims.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje didžiųjų prekybos tinklų atstovai skundžiasi, kad iš jų lentynų dažnai vagiamas alkoholis ar kitos brangesnės prekės. Mūsų robotas, jei jam įdiegsime vaizdo kamerą ir sukursime atitinkamą programą, galėtų stebėti klientus prie alkoholio lentynų, analizuoti jų elgseną ir judesius.
Psichologų ir kriminologų nustatyta, kad vagys elgiasi kiek kitaip nei sąžiningi klientai. „Pamatęs” potencialų vagį, robotas privažiuotų ir imtų jį stebėti.
Pats vagišius greičiausiai nutartų nebetęsti savo plano, nes bijotų būti pagautas”, – apie „Candybot” galimą persikūnijimą į parduotuvių seklį pasakojo A.Lipnickas.
Parodoje – du favoritai
Nors ir lietuvių kūriniai sulaukė neabejotino susidomėjimo, „Robotville EU” parodoje du neabejotini favoritai buvo robotai humanoidai „iCub” ir „Nao”.
Pirmojo krikštatėviai yra Italijos technologijos instituto mokslininkai. Maždaug ketverių metų vaiko ūgio robotas „iCub” sugeba mokytis iš žmonių žaisdamas su jais ir stebėdamas jų judesius bei reakcijas.
„iCub” jau sugeba pagauti išmestą kamuoliuką. Nors mums tai atrodo labai elementarus veiksmas, dirbtiniam intelektui ši užduotis yra be galo sudėtinga.
Tuo tarpu prancūzų firmos „Aldebaran Robotics” sukurtas humanoidinis „Nao” labai panašus į pasaulio androidinės robotikos lyderių – Japonijos ir Pietų Korėjos – sukurtus produktus.
„Nao” galima užprogramuoti pačioms įvairiausioms užduotims, jis gali kalbėti bemaž visomis didžiosiomis pasaulio kalbomis. Tirdami „Nao” reakcijas mokslininkai patys atranda, kaip robotai mato ir kaip jie išmoksta atlikti naujas, vis sunkesnes užduotis.
Išmokys skaityti mintis?
Lenkijos Vroclavo technologijos universiteto mokslininkai į Londoną atvežė „Flash”, „Romeką”, „Samuelį” ir „Emy”. Tai – keturios robotų „galvos”, kurias galima uždėti ant to paties „kūno”.
„Tačiau kiekviena „galva” gali būti užprogramuota atlikti visiškai skirtingas užduotis.
Jau dabar šis robotas moka atpažinti ir reaguoti į pagrindines žmogaus veido išraiškas: nuostabą, juoką, nerimą, pyktį. Tačiau žmogus juk turi labai plačią emocijų skalę, todėl norime savo robotus išmokyti giliau pažinti žmogiškuosius jausmus ir netgi kartais atspėti žmogaus mintis. Juk mūsų veidai daug ką pasako, nereikia nė žodžių.
Nesistengiame sukurti išoriškai į žmogų itin panašaus roboto. Mus labiau domina, kad roboto „smegenys” ir mąstymo būdas būtų kuo artimesnis mūsų mąstymo būdui”, – „Lietuvos rytui” pasakojo „Flash” ir jo draugų kūrėjai Adamas Oleksy ir Janas Kedzierskis iš Vroclavo.
Panašią dilemą, kaip išmokyti robotą teisingai nuspėti žmogaus veido siunčiamus signalus, sprendžia ir Didžiosios Britanijos Plimuto universiteto Robotikos ir neuralinių sistemų centro sukurtas robotas-veidas „Concept”.
„Netolimoje ateityje buitiniai robotai bus mūsų kasdienybės dalis. Jau dabar aišku, kad vien tik žodinių komandų gali neužtekti. Tie patys žodžiai gali būti pasakyti įvairiausiu tonu: su ironija, pykčiu, džiugesiu ir panašiai.
Todėl labai svarbu, kad robotas galėtų „pažvelgti” savo šeimininkui į veidą ir nuspręstų, ko gi iš tikrųjų iš jo norima”, – dėstė vienas „Concept” kūrėjų Joachimas de Greeffas iš Plimuto universiteto.
Estai nutarė mokytis iš žuvų
Bene neįprasčiausią robotą į Londono parodą atvežė estai. Talino technologijos universiteto Biorobotikos centro mokslininkai savąjį robotą „Filosi” įkurdino dideliame akvariume. Mat „Filosi” – tai robotas-upėtakis.
„Daugelis žmonių yra įsitikinę: „Ką mes, žmonės, galime išmokti iš žuvų? Jos juk kvailos!” Biorobotikos centre mes mąstome kitaip. Neabejojame, kad žmogus iš žuvų gali išmokti labai daug.
Mūsų robotas „Filosi” analizuoja vandens sroves ir į jas reaguoja. „Filosi”, kaip ir kiekvienas upėtakis ar kita žuvis, ieško būdų, kaip srovių energiją panaudoti savo tikslui – kuo mažesnėmis sąnaudomis plaukti iš taško A į tašką B.
Mūsų žuvelė iš tikrųjų yra galingas kompiuteris su 64 išoriniais jutikliais ir siųstuvu”, – „Lietuvos rytui” pasakojo profesorė Maarja Kruusmaa iš Talino technologijos universiteto.
Ji ir kiti parodos dalyviai negalėjo atsiginti besidominčiųjų. Trumpa, vos penkias dienas trukusi robotų „invazija” į vieną populiariausių Londono muziejų sukėlė tokį ažiotažą, kad Mokslų muziejaus renginių organizatoriai nusprendė surengti naują „Robotville II” festivalį kitų metų sausį.