82 metų Didžiosios Britanijos fizikos teoretikas Peteris Higgsas, kuris 1964 metais pirmasis paskelbė prielaidą apie
šios dalelės egzistavimą, laikydamas ją trūkstama grandimi
didžiojoje medžiagos ir energijos teorijoje, stebėjo šį internetu
tiesiogiai transliuotą pranešimą su savo bendradarbiais Edinburgo
universitete, kuriame jis eina profesoriaus emerito pareigas.
„Negrįšiu namo atsidaryti butelio viskio, kad paskandinčiau
savo sielvartą, tačiau, kita vertus, taip pat negrįšiu namo
atsidaryti butelio šampano“, - profesoriaus kolega Alanas Walkeris citavo P.Higgso žodžius, ištartus po šio
pranešimo.
Eksperimentų „Atlas“ ir CMS vadovai paskelbė savo išvadas itin
daug klausytojų sulaukusiame seminare, vykusiame netoli Ženevos
esančiame Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) centre.
Mokslininkai mėgino aptikti slapių Higso bozonų pėdsakus, šiame
centre įrengtame Didžiajame hadronų greitintuve įsukdami dalelių srautus iki greičio, artimo
šviesos greičiu, ir nukreipdami susidurti.
Mokslininkų sambrūzdį sukėlė abu nepriklausomi eksperimentai,
kurių išvados buvo panašios. Tačiau tyrėjai greitai perspėjo,
kad jiems kol kas nepavyko pasiekti pakankamo patikimumo,
leidžiančio teigti, jog ieškomos dalelės tikrai egzistuoja -
būtent šis faktas nulėmė P.Higgso pastabą.
Pagal vadinamąjį standartinį fiziko modelį, bozonai laikomi
veiksniu, suteikusiu medžiagai masę ir energiją pirmosiomis Visatos
egzistavimo akimirkomis prieš 13,7 mlrd. metų, todėl Higso bozonas
buvo pramintas „Dieviškąja dalele“.
Šių dalelių atradimas užpildytų paskutinę spragą
standartiniame modelyje. Tačiau teoriniai samprotavimai dar
nereiškia, kad šios dalelės privalo egzistuoti. Kai kurie iškilūs
fizikai, įskaitant vieną iš Didžiojo sprogimo teorijos kūrėjų
Stepheną Hawkingą, mano, jog Higso bozonų
nėra.
„Jeigu Higgso bozono stebėjimas būtų patvirtintas..., tai
išties būtų vienas iš šimtmečio atradimų“, - sakė Jungtinėje
Karalystėje esančio Liverpulio universiteto dalelių fizikos
profesorė Themis Bowcock.
„Fizikai atrastų kertinį akmenį Visatos sandaroje..., kurio
įtaką mes matome ir jaučiame kiekvieną dieną savo gyvenime“, -
pridūrė ji.
CERN centre po žeme įrengtas Didysis hadronų greitintuvas,
kurio viena eksploatavimo valanda kainuoja 200 Šveicarijos frankų
(apie 559 tūkst. litų), padeda atkurti sąlygas, panašias į
egzistavusias Visatoje tuojau po Didžiojo sprogimo.
Higso bozono atradimas įtvirtintų dabartines mokslo žinias apie
daleles, tokias kaip elektronai ir fotonai, tačiau įrodymai, kad
tokios dalelės neegzistuoja, galimai pakirstų priimtų teorijų apie
Visatos sandarą pagrindus.
Šių dalelių egzistavimo periodas toks trumpas, kad jas aptikti
tik pagal susidariusias kitas daleles. Tyrinėdami milijonų dalelių
susidūrimų rezultatus, mokslininkai tikisi aptikti reikšmingus tam
tikrų susidariusių naujų dalelių kiekius.