„Mes diskutuodami ir mąstėme, kad, aišku, būtų nerealu paimti
ir nutarti, kad steigiame Mokslo muziejų. Jis neatsirastų Lietuvoje
per metus ar dvejus. Įsivaizduoju, kad Mokslo populiarinimo centro
vienas iš strateginių tikslų turėtų būti sukūrimas prielaidų,
kad ilgainiui būtų galima tokį Mokslo muziejų įsteigti. Kitu
atveju kiltų tos pačios problemos, kaip su Valdovų rūmais arba
Gugenheimu, ir jis taptų ilgainiui našta biudžetui“, -
ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė vienas iš studijos
autorių Lietuvos katalikų mokslo akademijos Vilniaus skyriaus
pirmininkas Darius Baronas.
„Mes esame vieni iš nedaugelio, kurie tokio muziejaus neturi. Ir
tai turėtų būti iš esmės naujas, modernus muziejus, o ne
transformacija galbūt Energetikos muziejaus ar ko kito. Tai turi
būti iš tikrųjų ir architektūriškai, ir funkciškai visai kita
kokybė“, - vizija dalijosi Lietuvos mokslų akademijos ekspertų
grupės koordinatorius Rolandas Maskoliūnas.
Studijoje primenama, kad tokio muziejaus steigimo Vilniuje idėja
prieš keletą metų jau buvo iškelta. Pažymima, kad geriausias
sprendimas būtų „modernus ir interaktyvus Mokslo muziejus,
pastatytas strategiškai patogioje vietoje (pavyzdžiui, Kaune), kad
jis būtų pasiekiamas visos šalies gyventojams“.
Mokslų akademijoje pristatydami už Europos Sąjungos (ES)
lėšas parengtą studiją apie mokslo populiarinimo Lietuvoje
sistemą ekspertai pabrėžė, kad šiuo metu tokiai veiklai trūksta
tęstinumo, koordinavimo.
„Tiesiog mums trūksta tų infrastruktūros komponentų ir mums
trūksta to gal ne kontroliuojančio ar valdančio, bet
koordinuojančio ir šiek tiek susisteminančio organo, kuris
suvienytų, suburtų žmones, kurie kažką daro populiarindami
mokslą. Tas pats planetariumas, pavyzdžiui, galbūt surastų
įvairesnių formų - tai yra būdas ten pritraukti kitus žmones,
kurie domisi ne tik astronomija ir susieti jį su kitais projektais.
Tai čia populiariai sakant būtų kažkas kaip „Facebook“, bet
stabiliau“, - sakė R.Maskoliūnas.
Spaudos konferencijoje pažymėta, kad lėšas mokslui
populiarinti būtina naudoti kryptingai - tam esą pasitarnautų
naujos tarybos sukūrimas. Joje, be kitų, esą turėtų diskutuoti
Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Kultūros minsiterijų atstovai.
Ekspertų parengtoje studijoje taip pat siūloma steigti
specializuotą interneto svetainė, kur būtų pateikiama informacija
apie vykstančius renginius, mokslo naujoves, mokslo populiarinimo
literatūrą, pagrindines Lietuvos mokslo kryptis ir įstaigas. Iki
šiol vykdyta mokslo populiarinimas Lietuvoje ekspertų apibūdinamas
kaip chaotiškas.
Klausiami, kaip parengta studija bus įgyvendinama praktikoje,
ekspertai sakė manantys, kad ją Lietuvos mokslų akademija ją
greičiausiai turėtų atiduoti į politikų rankas.