Įsivaizduokite – prieš jūsų akis ir įjungtas stebėjimo kameras įvyksta meno kūrinio vagystė. Jūs nematote, kaip vagis įsibrauna į muziejų, nukabina paveikslą ir išeina, tačiau jis tai padaro. Nematomas nėra tiktai vagis – nematomas visas veiksmas.
JAV Kornelio universiteto mokslininkai sukūrė kai ką panašaus. Tai įvyko labai greitai – truko net mažiau nei akimirksnį. Mokslininkų sukurtas laiko „nematomas apsiaustas“ trunka neįtikėtinai trumpą sekundės dalį. Jie paslėpė įvykį, „sutalpindami“ jį į 40 trilijonųjų sekundės dalių.
Mes matome įvykius, kai šviesa nuo jų pasiekia mūsų akis. Paprastai tai būna nuolatinis šviesos srautas. Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai sugebėjo akimirksniui nutraukti šį srautą.
Kitų mokslininkų sukurti „nematomi apsiaustai“ šviesos spindulius nukreipia į tradicines trijų dimensijų figūras. Kornelio mokslininkų komanda nekeičia pačios šviesos tėkmės, tiktai jos greitį – kitaip tariant, pakeičia laiko, o ne erdvės dimensiją.
Jie dirbo su šviesos spindulių greičiu, kad jie stebėjimo kameroms ar lazerių apsaugoms parodytų, kai įvykis, toks, kaip meno kūrinio vagystė, nevyksta.
Galima sakyti, kad mokslininkai pakoregavo arba ištrynė istorijos atkarpą. Tai tas pats, lyg žiūrėdami filmą nepastebėtumėte įterptos scenos. Ji yra filme, bet jūs jos nematote, sakė tyrimo bendraautorius fizikas Moti Fridmanas.
Mokslininkai sukūrė ne tik šviesos, bet ir laiko lęšius. Jų metodas išskaido šviesą, pagreitindamas vieną šviesos dalį ir sulėtindamas kitą. Susidaro spraga, ir toje spragoje užmaskuojamas įvykis. Vykstant įvykiui, niekas jo nemato.
Įvykis vyksta šviesos spinduliuose, kurie yra per greiti, kad žmogaus akis juos pamatytų. Naudojant skaidulinę optiką, sukuriama laiko skylė. Mokslininkai šaudo žmogaus akiai per greitus, po to to per lėtus šviesos spindulius, taip sukurdami nematomumo efektą.