„Mums gyvybiškai svarbu pradėti kolonizuoti kosmosą. Aš tikiu,
kad mums pavyks sukurti visiškai gyvybingas kolonijas Marse ir
kituose Saulės sistemos objektuose. Bet vargu ar tai įvyks per
artimiausius 100 metų“, - cituoja mokslininko žodžius laikraštys
The Daily Telegraph“.
St.Hawkingas paaiškino, kad įsikūrimas kosmose leistų
žmonijai išgyventi katastrofiškų įvykių Žemėje padarinius.
„Negalima atmesti tikimybės, kad žmonija kažkuriame savo raidos
etape liausis egzistavusi. Bet tai nereiškia, jog kas nors panašaus
tikrai įvyks. Aš manau, kad tikriausiai mūsų planeta per
artimiausius tūkstantį metų patirs itin didelės katastrofos,
panašios į branduolinį karą ar pasaulinį atšilimą, padarinius“,
- sakė jis.
St.Hawkingas paragino žmones neapsiriboti naudotis tik viena
Saulės sistema. „Aš tikiu, padarę naujus mokslinius atradimus
žmonės galės išvykti už Saulės sistemos ribų, į tolimas
Visatos dalis“, - paaiškino jis.
Astrofizikas įspėjo, kad susitikimas su ateiviais iš kitų
planetų gali būti gana pavojingas žmonėms. “Protingos gyvybės
aptikimas už Žemės ribų būtų labai svarbus istorijoje mokslinis
atradimas. Bet užmegzti ryšius su ateivių iš kitos planetos
civilizacija - labai rizikinga. Jeigu ateiviai nuspręstų aplankyti
Žemę, padarinius būtų galima palyginti su tuo, kas įvyko, kai
europiečiai atrado Ameriką. Vietiniams Amerikos žemyno gyventojams
šis atradimas tapo katastrofa“, - mano St.Hawkingas.
St.Hawkingas dėl sunkios ligos beveik visiškai paralyžiuotas.
Tačiau tai nesutrukdė jam pasiekti didelių laimėjimų kosmologijos
srityje. Negana to, jis yra kelių labai gerai perkamų knygų apie
mokslą autorius. Jose paprastiems skaitytojams suprantama kalba
pasakojama apie Visatą ir apie tai, ką jau pasiekė mokslininkai,
nusprendę ją ištirti.