Pagrindinių dėl pasaulinio atšilimo kaltinamų dujų
koncentracija 2010 metais pasiekė rekordinį lygį, be to, šios
dujos atmosferoje liks dešimtmečius, net jeigu pasaulis šiandien ir
nutrauktų atmosferos taršą, nurodo Jungtinių Tautų (JT) klimato
agentūra.
Ledynmetis yra toks periodas, kai ilgam sumažėja Žemės
paviršiaus ir atmosferos temperatūra, ir dėl to didelį planetos
paviršiaus plotą padengia ledynai.
Per Žemės istoriją būta bent penkių ledynmečių. Jų metu
vyko apledėjimo ciklai, kai ledynai slinko į priekį ir traukėsi.
Paskutinis ledynmetis baigėsi prieš 10-15 tūkst. metų.
„(Analizė) rodo, kad dabartinio (periodo) tarp ledynmečių
pabaiga ateitų per artimiausius 1,5 tūkst. metų, jeigu anglies
dvideginio koncentracija atmosferoje neviršytų (maždaug) 240 ppmv“,
- sakoma minėtame straipsnyje.
Tačiau dabartinė anglies dvideginio koncentracija yra 390 ppmv,
o esant tokiai koncentracijai ledynų didėjimas būtų neįmanomas,
priduria jo autoriai - Kembridžo universiteto, Londono
universitetinio koledžo, Floridos universiteto ir Norvegijos Bergeno
universiteto mokslininkai.
Ledynmečių priežastys nėra iki galo suprantamos, bet manoma,
kad tarp veiksnių yra metano ir anglies dvideginio koncentracija
atmosferoje, Žemės skriejimo aplink Saulę orbitos pasikeitimai ir
tektoninių plokščių judėjimas.
Prognozuojama, kad Žemės klimatas toliau šiltės dėl vis
didėjančios „šiltnamio efekto“ dujų koncentracijos, kuri savo
ruožtu didina gamtos katastrofų ir vandenyno lygio kilimo pavojų.
Mokslininkai yra perspėję, jog pasaulio temperatūros didėjimas
turėtų būti apribotas 2 laipsniais pagal Celsijų, kad būtų
išvengta blogiausių klimato kaitos pasekmių, bet dėl vėlavimo
pažaboti taršos augimą planeta yra atsidūrusi pavojuje.