papildymai visame tekste
Vilnius, sausio 11 d. (BNS). Konstituciniam Teismui (KT) Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo ir studijų
finansavimo pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai,
opoziciniai socialdemokratai įregistravo laikinojo Mokslo ir studijų
įstatymo projektą.
KT konstatavus, kad universitetų tarybų sudarymo tvarka
prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratai savo projekte siūlo
tarybos funkcijas perduoti iš akademinės bendruomenės sudaromam
universiteto senatui.
Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinus nuostatą, kad
studentų rotacija pagal akademinio pasiekimo rezultatus vyksta tik po
dvejų metų studijų, socialdemokratai siūlo studentus vertinti kas
semestrą, o gerai besimokančiais pripažinti turinčius 8 balų
vidurkį.
Projektu siūloma nustatyti, kad nemokamas aukštasis mokslas
valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas tiems gerai
besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu,
tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų
atitinkamų sričių specialistų poreikį. Gerai besimokantiems
studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų,
valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Mokslo ir studijų įstatymo projektui kuo greičiau pateikti
socialdemokratai inicijuoja neeilinę Seimo sesiją sausio 17-19
dienomis. Tam renkami parlamentarų parašai, jų turi būti ne
mažiau kaip 47.
Parašus socialdemokratai tikisi surinkti iki šios savaitės
pabaigos.
Socialdemokratai siūlo kol kas priimti laikinąjį aukštojo
mokslo sistemos veiklą reglamentuojantį įstatymą, kadangi po KT
sprendimo skubina atsiradęs teisinis vakuumas. Mat pagrindiniam
įstatymui sukurti dėl jo sudėtingumo sako reikiant daugiau laiko.
„Įstatymo leidėjas privalo nedelsiant užpildyti spragą.
Kadangi šio įstatymo teisinis reguliavimas bus pakankamai
sudėtingas, prireiks daugiau laiko priimti pagrindinį įstatymą,
todėl Seimas įpareigotas nustatyti laikiną teisinį reguliavimą,
tik vėliau rengti ilgalaikį įstatymo projektą“, - Socialdemokratų
partijos frakcijos išplatintame pranešime cituojamas vienas projekto
iniciatorių Vytenis Povilas Andriukaitis.
Anot jo, turi būti atstatyta aukštųjų mokyklų autonomija,
rektoriaus rinkimų teisę atiduodant senatui. Priežiūros ir
kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT.
Pasak parlamentaro, projekte atsiradęs siūlymas nemokamą
mokslą laiduoti tik tiems gerai besimokantiems studentams, kurie
studijuoja valstybės užsakymu, Vyriausybė turės planuoti darbo
vietų skaičių viešajame ir privačiame darbo sektoriuje, o
stojantysis pagal valstybės deklaruotą specialistų poreikį galės
planuoti, ar baigęs studijas galės tikėtis gauti darbą.
Taip pat socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą
mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas
studijoms teiktų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų
fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai.
Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų
finansuoti daugiau studijų vietų, nei jų yra valstybės užsakymų,
o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju,
jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei
minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.
Socialdemokratai siūlo, kad laikinojo Mokslo ir studijų
įstatymo nuostatos dėl studentų priėmimo, studijų tvarkos būtų
įgyvendinamas nuo šių metų rugsėjo, o per tris mėnesius nuo jo
įsigaliojimo priimami teisės aktai, kuriais atšaukiami ar
pakeičiami švietimo ir mokslo ministro paskirti tarybos nariai,
likviduojama Aukštojo mokslo taryba.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek
dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms,
susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.