Nuolaužos į vandenį įkrito maždaug 1250 kilometrų nuo Velingtono salos. Pernai lapkričio 9 dieną su raketa "Zenit-2SB" paleistam zondui nepavyko ištrūkti iš Žemės orbitos, kai rudenį jį į erdvę paleido Rusijos mokslininkai, bandantys atgaivinti šalies kosmoso tyrinėjimo ir užkariavimo ambicijas.
Kurį laiką buvo neaišku, kur nukris atmosferoje nesudegusios zondo nuolaužos, todėl paprasti rusai Sibire juokavo bijodami, kad iš dangaus krentantys metalo gabalai jų neužmuštų.
O Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ atstovai tikino, kad 14 tonų (iš kurių 11 tonų sudarė pavojingas raketinis kuras) svėrusio zondo nuolaužos gali nukristi į Atlanto vandenyną pusiaukelėje tarp Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos.
Nepilotuojamas kosminis aparatas „Fobos-Grunt“ neįskriejo į reikiamą trajektoriją, kad pasiektų Raudonąją planetą ir jos palydovą Fobą, po pernai įvykusio starto iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo.
Šis incidentas papildė pastarųjų metų Rusijos kosminės programos nesėkmių virtinę ir aptemdė viltis pasiųsti į Marsą žmones per ateinančius 25 metus.
Planuota, kad „Fobos-Grunt“ 2012 metais pasieks Marsą, o 2013 metais nutupdys zondą šios planetos mįslingo palydovo Fobo. Pagal pirminį planą šis zondas turėjo grįžti į Žemę su Fobo grunto mėginiais 2014 metų rugpjūtį.
Pastarasis incidentas papildė Rusijos kosminės programos nesėkmių virtinę, minint Jurijaus Gagarino pirmojo skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines.
2010 metų gruodį po nesėkmingo starto į vandenyną nukrito trys Rusijos navigacinės sistemos palydovai, o vėliau nepavyko paleisti kelių naujų karinių ir ryšių palydovų.
Paskutinis didelis incidentas įvyko pernai rugpjūtį, kai krovininis kosminis laivas, turėjęs skristi į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), nepasiekė numatytos orbitos.
Ši avarija buvo bauginanti nesėkmė, o kai kurie laikraščiai rašė, kad ji gali vėl pasikartoti. „Rusija pasėjo baimę“, - rašo populiarus dienraštis „Moskovskij komsomolec“, turėdamas omenyje, kad Marso zondo misija susijusi su planetos palydovu, pavadintu senovės graikų baimės dievo Fobo vardu.
„Marso misijos nesėkmė gali reikšti, kad mes praradome kosmosą kaip mokslinių tyrimų sritį“, - pridūrė laikraštis „Nezavisimaja Gazeta“.