Pagrindinis Plancko observatorijos prietaisas nustojo
veikti šeštadienį, kai jame, kaip ir prognozuota, išseko vėsinimo
sistemos aktyviosios medžiagos atsargos. Tuo pačiu baigėsi misija,
kuri turėjo būti vykdoma 15 mėnesių, tačiau tęsėsi dvigubai
ilgiau nei planuota, nurodoma ESA pranešime žiniasklaidai.
„Plancko (observatorijos) misija buvo nuostabi; kosminis aparatas
ir prietaisai veikė puikiai, kurdami mokslinių duomenų lobyną, su
kuriuo galėsime dirbti“, - rašo šio projekto vyriausiasis
mokslininkas Janas Tauberis.
Plancko observatorija matavo mažyčius spinduliavimo skirtumus
mikrobangų diapazone, nulemtus Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš
maždaug 14 mlrd. metų.
Vadinamosios kosminės elektromagnetinės foninė spinduliuotės
tyrimai gali daug papasakoti apie visatos formavimąsi, likus šimtams
milijonų metų prieš pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų
atsiradimą.
Misijos vadovai tikėjosi, kad pavyks atlikti dvi reliktinio
spinduliavimo matavimų serijas, tačiau galiausiai pavyko atlikti
penkias, išdidžiai paskelbė ESA.
Kitas orbitinės observatorijos jutiklis, matuojantis mažesnės
energijos reliktinį spinduliavimą, dar turėtų veikti didžiąją
šių metų dalį, padėdamas sukalibruoti duomenis, surinktus per
penkias ankstesnes matavimų serijas.
Ateinančių metų pradžioje mokslininkai tikisi paskelbti duomenis, surinktus per pirmuosius 15 mėnesių vykdytus stebėjimus.
2014 metais bus jau prieinami visi šios misijos duomenys.
Vėliau į šiuos skaičius kibs astrofizikai, o jų tyrimo
rezultatai gali patvirtinti arba paneigti daugelį lygiagrečių
teorijų apie Visatos vystymąsi tuojau po Didžiojo sprogimo.
„Plancko duomenys sunaikins ištisas modelių grupes - tiesiog mes
kol kas nežinome, kurias“, - nurodė Pietų Paryžiaus universiteto
mokslininkas Jeanas Loupas Puget.
2009 metų gegužę prasidėjusi misija, pavadinta XX amžiaus
vokiečių kvantinės fizikos korifėjaus Maxo Plancko vardu, kainavo apie 700 mln. eurų (2,4 mlrd. litų).