Ketvirtadienį Seime priimtos laikinos Mokslo ir studijų
įstatymo pataisos leidžia aukštosioms mokykloms pasirinkti, kokiu
dažnumu rotuoti studentus - ar kas semestrą, ar kartą per mokslo
metus.
„Surinkęs daugelio rektorių nuomonę, aš manau, kad daugelis
vadovausis vienerių metų terminu, kadangi jis yra labiau integralus.
Manau, kad ir patys studentai su tuo sutiks, kad po kiekvienos sesijos
vertinimas toks iš tiesų gana sudėtingas, ypač tose studijų
programose, kur studentai už savo studijas turėtų mokėti
pakankamai dideles sumas - kur yra didelė studijų kaina“, - BNS
penktadienį sakė R.Žaliūnas.
Jo teigimu, LSMU taip pat būtų patogiau rotuoti studentus
kasmet.
„Mes, kaip medikai, sunkiai įsivaizduojame, kad patikrą būtų
įmanoma atlikti kas pusę metų, kadangi viename kurse tuo pačiu
metu studijuoja daug studentų, organizacine prasme jie studijuoja
skirtingus modulius ir sistemas, ir jų vertinimas dažniausiai
nesutampa su semestru, o dažniausiai jis vyksta per metus“, -
kalbėjo rektorius.
Anot R.Žaliūno, aukštosios mokyklos turėtų parengti studentų
rotacijos tvarką per mėnesį po to, kai prezidentė Dalia
Grybauskaitė pasirašys Seimo priimtas laikinas Mokslo ir studijų
įstatymo pataisas.
Jis pabrėžė, kad nauja rotacijos tvarka turėtų pradėti
galioti „ne anksčiau kaip pasibaigus šiems mokslo metams“. Ji esą
neturėtų būti taikoma tiems studentams, kurių studijų sutartyse
numatyta ankstesnė tvarka, kai buvo įteisinta rotacija kas dvejus
metus.
„Tie studentai, kurie turi pasirašę sutartis su universitetais,
jiems ta nauja tvarka negalios, kadangi dviejų metų sutartis kaip
teisinis dokumentas turėtų galioti, nes teisės aktai atgaline data
neturėtų daryti įtakos sutartims. Bet jeigu sutartyje nenumatytas
terminas ar yra kitų išimčių ar nenumatytų atvejų, galios ir
tiems studentams, kurie jau studijuoja dabar“, - kalbėjo
R.Žaliūnas.
Pasak jo, universitetų valdymo atžvilgiu kol kas aukštosios
mokyklos nieko keisti neplanuoja, mat Mokslo ir studijų įstatymo
pataisas iki Seimo pavasario sesijos turinčiai parengti darbo grupei
šioje srityje dar kyla klausimų.
Apie tai penktadienį vykusiame Rektorių konferencijos posėdyje
esą užsiminė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Šiandien mes pasitikslinome, ar tai neliečia studentų
rotacijos, jis patikino, kad tas klausimas turėtų išlikti toks,
koks yra, bet dėl valdymo dalies ar tos finansinės dalis
neabejotinai bus grįžta pavasario sesijoje. Esmė tokia - kiek
funkcijų bus palikta universiteto tarybai ir kiek jų bus deleguota
universiteto senatams“, - kalbėjo R.Žaliūnas.
„Toks mechaninis permetimas visų funkcijų iš tarybos į
senatą, kad senatai bus aukščiausia savivaldos institucija ir
spręs visus klausimus, bent jau iš ministro lūpų girdint, lyg dar
kelia jiems abejonių, kad šis modelis yra tinkamiausias.
Neapibrėžta situacija dėl valdymo - ir rektoriaus rinkimų, turto,
finansų, kas ateityje turės lemiamą vaidmenį. KT nutarimas lyg
suponuoja, kad tai turėtų būti išimtinai deleguota senatams, bet
čia galbūt interpretacijos klausimas. Turėtų, manyčiau, ir
teisininkai tarti patariamąjį žodį“, - svarstė jis.
Seimas ketvirtadienį priėmė laikinas Mokslo ir studijų
įstatymo pataisas, kurios universiteto valdymo klausimus vietoj
tarybos leidžia spręsti senatui, o aukštosioms mokykloms leidžia
pasirinkti, kokiu dažnumu - kas semestrą ar kas metus - rotuoti už
mokslą mokančius ir nemokančius studentus.
Mokslo ir studijų įstatymas buvo skubiai pakeistas po to, kai
Konstitucinis Teismas (KT) gruodį prieštaraujančiomis pripažino
kai kurias šio įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo bei
studentų rotacijos.
KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto aukštųjų
mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai,
kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. KT
taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.