C.Lämmle teigia, kad yra truputį nesąžininga, kad pati negali nuvairuoti automobilio iki universiteto Biberacho mieste, Pietų Vokietijoje.
Dauguma šio universiteto studentų yra tokio amžiaus, kad vairuoti gali.
Anot dienraščio „Tages-Anzeiger“ rašinio, dėl savo amžiaus Carina negali pakliūti į universiteto miestelio šokių klubą.
Studentų miestelyje ją laiko studente. Carina mano, jog taip yra dėl to, kad ji atrodo kiek vyresnė negu yra iš tikrųjų. C.Lämmle yra moksleivė - ji lanko vienuoliktą klasę Biberacho gimnazijoje. Baigimo atestatą mergina gaus po pusantrų metų.
Kai Carina skaitė pirmąją savo paskaitą universitete, auditorija buvo pilnutėlė. Dauguma studentų buvo paskutinius metus farmacijos biotechnologijas studijuojantys bakalaurai - paskaita buvo privaloma.
Į auditoriją prasmuko ir kolegos dėstytojai - jiems magėjo pažiūrėti, kaip dėsto paauglė. Jie norėjo įsitikinti, ar profesorė Chrystelle Mavoungou nemelavo sakydama: „Ši mergaitė yra mokslininkė iš prigimties, kuri ne tik puikiai išmano dėstomą dalyką, bet ir turi Dievo dovaną mokytojauti“.
Pasak Ch.Mavoungou, gera dėstytoja paauglę daro ne vien didelis žinių bagažas: „Panelė Lämmle yra iš tų, kurie sugeba paimti į nagą sunkiai suvaldomus studentus“.
Iš Aukštutinės Švabijos regiono kilusi C.Lämmle yra jauniausia dėstytoja šalyje.
O mokykloje ji domisi biologija, fizika ir chemija. Tačiau mergina neatsisako kitų pamokų, pavyzdžiui, kūno kultūros, nes mėgsta tenisą. Gerai skambina pianinu. Jaunoji mokslininkė sako, kad muzika jai labai svarbi.
Už savo mokslinius pasiekimus Carina laimėjo daugybę prizų, o neseniai jai buvo skirta Studentų tyrimo centro Bad Šandau mieste stipendija.
Būtent čia ji atrado aistrą mokslui, kurio pavadinimą ne kiekvienas vokietis vienu atsikvėpimu gali ištarti lengvai. Lietuviškai tai skamba paprasčiau: masių spektrometrija. Dar mažiau žmonių gali pasakyti, ką tyrinėja ši disciplina - įkrautos dalelės masės ir krūvio santykį.
Masių spektrometrijos specialistai gali nustatyti dalelių masę ir taip sužinoti bandinio arba molekulės cheminę struktūrą.
Jeigu kas nors abejoja C.Lämmle pedagogės gyslele, tegul paprašo jos paaiškinti, kam reikalingas jos naudojamas masių spektrometro įrenginys. „Tai labai paprasta - didelė dėžė, kuri kelia labai daug triukšmo, kai įjungi, ir leidžia tau išskaidyti chemines medžiagas į atskiras daleles“, - išpoškina mergina.
Vieną iš tokių dėžių C.Lämmle pamatė vaikštinėdama su ekskursija po Biberacho universitetą. Tada viskas ir prasidėjo. Ji pamatė, kad masių spektrometras tyliai stovi neįjungtas. „Negerai laikyti vakuuminę pompą ilgą laiką išjungtą“, - ji paaiškino universiteto dekanui ir pridūrė, kad „apskritai“ nederėtų pusę milijono eurų kainuojančiam prietaisui rinkti dulkes.
Dekanas pasiteisino, kad darbuotojas, kuris naudojo aparatą, išėjo iš darbo universitete, ir jau kelis mėnesius katedros vadovybė neranda jam pamainos.
C.Lämmle parodė drąsą ir pasiekė profesorės Ch.Mavoungou kabinetą. Profesorė teigia, kad per pokalbį su moksleive ji sėdėjo išsižiojusi ir klausė.
C.Lämmle patikino, kad labai nori dirbti Ch.Mavoungou katedroje, kol lanko gimnaziją.
Mergina tikina, dar neapsisprendusi, ką nori studijuoti universitete: „Man įdomūs daugybė dalykų“.
Profesorė Ch.Mavoungou savo ruožtu tvirtina, kad dės visas pastangas, kad Carina tobulėtų.