Kelno universiteto Anatomijos instituto rūsys primena lavonų prigrūstą pelkę. Vasario viduryje paaiškėjo, kad ten buvo sugrūsta iki 100 organų donorų lavonų, kurie buvo nepalaidoti, nors ir nebenaudojami medicinos studentų mokymo tikslams. Iki šiol nežinoma trijų lavonų tapatybė, ir kiek laiko jie jau saugomi anatomijos instituto rūsyje.
Kelno universiteto rektorius Axelis Freimuthas padėtį apibūdina kaip „labai nesmagią“ ir sakosi esąs „giliai nuliūdęs ir sukrėstas“, ypač dėl to, kad buvęs instituto vadovas, paaiškėjus situacijai, nusižudė.
Prie instituto nešamos žvakės, gėlės, laiškai. Populiaraus anatomo mirtis sukrėtė ir studentus, ir bendradarbius. Medikas instituto generaliniu direktoriumi tapo 2002 m., o 2011 m. pradžioje šias pareigas perdavė savo įpėdiniui, kuris po keleto mėnesių iš jų pasitraukė dėl ligos. Dėl šių vadovybės pokyčių ir iškilo į viešumą Anatomijos instituto rūsio problema.
„Dėl skuboto pasmerkimo, taip pat ir spaudoje, sužlugo iškilaus žmogaus gyvenimo darbai ir pats gyvenimas“, - rašo laiške vienas gydytojas, pats anksčiau studijavęs Kelno universitete. Gedintys studentai savo profesoriaus atminimui „Facebook“ socialiniame tinkle netgi sukūrė grupę, kuri per keletą dienų surinko daugiau kaip 1,6 tūkst. narių.
Kelno universiteto spaudos atstovas už chaosą palaikų rūsyje pirmiausia kaltino „labai problemišką dokumentų pildymą“. Vėliau iš privačios buvusio generalinio direktoriaus aplinkos tapo žinoma, kad jis puikiai žinojo padėtį ir tik todėl ją slėpė, kad apsaugotų pernelyg apkrautą savo darbuotoją. Jau 2010 m. pabaigoje buvo tariamasi, kaip išjudinti nebenaudojamų palaikų laidojimo reikalą.
Universiteto darbuotojas, neatskleidžiantis savo tapatybės, išsamiai papasakojo, kaip gruodį tuometis Anatomijos instituto direktorius apžiūrėjo patalpas, kurias jis ketino naudoti kitaip, nei iki tol. Vieno pastato rūsyje grupė aptiko patalpą, kuri du dešimtmečius buvo beveik nenaudojama. Universiteto rektorius A. Freimuthas vasarį patvirtino, kad čia vyko negeri dalykai.
Apžiūrint patalpas dalyvavęs liudininkas, dirbantis Kelno universitete, pasakoja: „Apžiūrėjimo metu vėdinimas buvo sutrikęs, ir kvapas buvo atitinkamas.“ Be veido kaukės įeiti į patalpą buvo praktiškai neįmanoma. Sausio 14 d. jau geriau pasirengusi ir didesnė grupė vėl leidosi į rūsį. Čia dalyvavo instituto ir universitetinės klinikos darbuotojai, namo ūkvedys, keletas priešgaisrinės apsaugos atstovų, valymo įmonės atstovas – iš viso apie 15 žmonių.
Pasak liudininko, patalpoje gulėjo ne tik suaugusių žmonių palaikai. Mėtėsi ir gyvūnų maita bei „milžiniškas skaičius“ baltų plastikinių kibirų. Ant vieno kibiro buvo užrašyta „nosys“, ant kito - „naujagimiai“, ant trečio - „ryklių galvos“. Etiketės ir užrašai liudijo, kad kai kurie kibirai čia stovėjo jau labai ilgą laiką.
Grupė padarė nuotraukas ir paėmė mėginius iš akmeninių vonių, kuriose gulėjo lavonų dalys. Pasak liudininko, vaizdai buvo „gana bjaurūs“ ir jam „priminė siaubo filmą“. Jam buvo sunku patikėti, kad niekas iš anatomų nežinojo egzistuojant tokį „siaubo kambarį“.
Vasario pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje Kelno universiteto rektorius sakė nežinantis, kiek laiko toje patalpoje lavonai galėjo prabūti. Gyvūnų skerdienos galėjo būti likusios iš ankstesnio bendradarbiavimo su Kelno zoologijos sodu.
Universitetas šiuo metu rūpinasi nežinomų palaikų identifikavimu. Dar aiškinamasi, kas atsakingas už padėtį universitetinėse klinikose ir privalėjo laiku reaguoti į situaciją.