Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo
aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką,
padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms.
Ir atvirkščiai, teigiamos emocijos, atvirumas kitiems, empatija
gali saugoti mus nuo susirgimo.
Nebe pirmą įrodymą, kad taip yra iš tiesų, Paryžiuje vykusiame
Europos kardiologijos draugijos suvažiavime pristatė dr. Franco Bonaguidi iš Klinikinės fiziologijos instituto
Pizoje (Italija).
Daktaras vadovavo dešimt metų vykdytame eksperimente, kuriame
dalyvavo 228 asmenys, patyrę širdies infarktą. Norėta patikrinti,
kaip per dešimtmetį ilgalaikis stresas, pyktis atsiliepia tiriamųjų
sveikatai. Dalyviams tirta širdies raumens susitraukimo jėga arba
lygis enzimų, susijusių su progresuojančiu raumens pakenkimu. Visi
dalyviai užpildė anketas apie tai, kaip dažnai ir kaip stipriai
jautė pyktį, įtampą arba elgėsi agresyviai. Per stebėjimų
dešimtmetį tarp dalyvavusiųjų iš viso įvyko 51 pakartotinis
infarktas, 23 asmenys išgyveno, 28 - ne.
Susumavus visus kitus veiksnius, galinčius išprovokuoti
pakartotinį infarktą (amžius, lytis, cigaretės), paaiškėjo, kad
vien pyktis daugiau kaip dukart padidina pakartotinių, rimtų
širdies bėdų riziką.
„Pyktis - primityvi emocija, kuri nepriklauso nuo mūsų valios -
žmogus negali jos paprastai „nugalėti“. Kai kada jis gali mums
padėti, veikia mobilizuojančiai, pavyzdžiui, įveikiant nulemtą
pasipriešinimą arba siekiant užsibrėžto tikslo. Tačiau viršijus tam
tikrą lygį arba kai slypi tam tikras polinkis į šią emociją, ji
gali išjudinti organizme keletą sveikatai labai nenaudingų
mechanizmų, pavyzdžiui, neurologinių arba susijusių su kai kurių
hormonų išsiskyrimu. Tuomet pyktis tampa potencialiu žmogaus
savigriovos įrankiu“, - aiškina dr. F. Bonaguidi.
Kartais pyktis gali slėpti gailestį, liūdesį arba kitus labai
skausmingus ir gniaužiamus jausmus. Gydytojo nuomone, tyrimo
rezultatai įrodo, kokia svarbi ligų profilaktikai arba kovoje su
jomis gali tapti psichoterapija.
Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjų teigimu, juokas
- tai sveikata, o baimė ir išgąstis siaurina arterijas. Atliktame
tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję
širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus
pobūdžio juokingas, humoristines situacijas. Vienas iš klausimų
skambėjo taip: „Eini į priėmimą ir staiga pasirodo, kad vienas iš
svečių vilki taip pat, kaip ir tu. Kaip reaguoji?“. Pasirodo,
širdies ligomis sergantys net 40 proc. dažniau atsakė, kad tokios
situacijos jiems visiškai nejuokingos. Mokslininkai padarė tokią
išvadą: su humoru žvelgiant į gyvenimą ir kasdienes situacijas
galima apsisaugoti nuo kraujotakos ligų.
Įdomūs procesai vyksta ir kino žiūrovų organizmuose.
Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas
juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o
stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis,
akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas. Atlikus matavimus,
pasirodė, kad kraujagyslės spindžio skirtumas juoko ir liūdesio
fazėse siekė 30-50 proc.
Baltimorės tyrėjai juoką vadina sportu, nes yra pastebėję, kad
juokas, kaip ir fizinis judėjimas, labai teigiamai veikia
kraujagyslių sienelių gleivinę.
„Prisiminkime, kad ta kraujagyslės dalis turi milžiniškos
reikšmės sveikatai, reguliuoja kraujo pratekėjimą, išskiria įvairių
svarbių medžiagų, pavyzdžiui, reaguodamos į pažeidimą ar uždegimą,
dalyvauja kraujo krešėjime. Jei kraujagyslės sienelė turi
„sveikatos bėdų“, pradeda formuotis sklerotinės plokštelės. Tuo
tarpu pokyčiai, kuriuos pamatėme besijuokiančių žmonių kraujagyslių
gleivinėje, buvo panašūs į tuos, kuriuos matome po fizinio krūvio
arba vartojant cholesterolį kraujyje mažinančius statinus“, - sako
dr. Michaelas Milleris.
Gydytojai primygtinai rekomenduoja kiekvienam žmogui ne tik
kasdien gauti porciją juoko, kurio poveikis organizmui trunka ne
vieną valandą, bet ir būtinai kasmet atostogauti, mat ilgos
papildomos darbo valandos arba stresą keliantis darbas yra svarbus
kraujotakos ligų vystymosi ir net infarkto veiksnys.