Kanadietis į giliausią pasaulio vietą, esančią Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, panėrė ankstyvą pirmadienio rytą apie 5 val. 15 min. vietos laiku specialiai sukonstruotu vienviečiu povandeniniu laivu „Deepsea Challenger“.
Prieš J. Cameroną į tą patį 10 tūkst. 898 m gylį prieš 52 metus buvo pasinėrę šveicaras gelmių tyrinėtojas Jacquesas Piccardas ir amerikietis Donas Walshas ir praleido ten apie 20 minučių. Tačiau nei J. Piccardas, nei D. Walshas panėrę nieko nepamatė – jų povandeninis laivas pakėlė Marianų įdubos dugne esantį gruuntą ir visiškai sudrumstė vandenį. Nuo tada į Marianų įdubą leidosi tik tyrimus atliekantys robotai, bet ne žmones.
Tuo tarpu J. Cameronas tris valandas turėjo galimybę dairytis po įdubos gelmes ir jas filmuoti. „Visos sistemos veikia“, - buvo pirmieji režisieriaus iš povandeninių gelmių Žemės paviršių per „Twitter“ pasiekę žodžiai. J. Cameronas rinko duomenis ir filmavo aplinką, kuri, pasak mokslininkų, žmonėms yra mažiau pažįstama net už Mėnulio paviršių.
„J. Cameronas rinko mėginius jūrų biologijos, mikrobiologijos, atrsobiologijos, jūrų geologijos ir geofizikos tyrimams“, - sakė organizatoriai.
57 m. režisierius planavo Marianų įdubos dugne praleisti iki 6 valandų, bet išbuvo trumpiau. Maždaug tris valandas praleidęs vandenyno dugne, J. Cameronas su savo povandeniniu laivu vėl iškilo į paviršių. Iškilti užtruko 70 minučių. Iškilęs į vandens paviršių ir išsiropštęs iš povandeninio laivo režisierius atrodė linksmas, pozavo fotografams. Po to jis buvo išskraidintas sraigtasparniu. Kol kas nėra oficialių pranešimų apie J. Camerono sveikatą.
Ekspedicijos gydytojas Joe MacInnisas prieš panėrimą sakė, kad bandomieji panėrimai į giliau kaip 8 km praėjo be problemų. Todėl jis tikėjosi, kad J. Cameronas nuotykį atlaikys puikiai. „Jimas bus šiek tiek nerangus ir jautresnis dėl didelio slėgio, bet pagal savo amžių jis yra geros formos, todėl nelaukiu jokių problemų“, - sakė J. MacInnisas.
J. Cameronas buvo prislėgtas 170 tūkst. tonų vandens. „Vandenyno gelmės yra paskutinė neištirta mūsų planetos riba, - anksčiau sakė jis. - Mokslininkams užteks jose ką tirti 100 metų“.
Kanadietis taip pat žinojo, kad jo nuotykis nėra nepavojingas. „Taip, žinoma, man neramu, - sakė jis ir pabrėžė, kad niekas nežino, kas gali nutikti ten, apačioje. - Bet mokslininkui baimė yra geras dalykas“.
Pasiruošimas leistis į vandenyno gelmes truko 8 metus. Povandeninis laivas „Deepsea Challenger“ buvo sukurtas taip, kad galėtų į jūros gelmes nusileisti dideliu greičiu, kaip vertikali torpeda. J. Camerono komanda Ramiajame vandenyne įsirengė stotį.
J. Cameronas savo filmavimams norėjo naudoti keletą didelės raiškos 3D kamerų ir didelio intensyvumo LED apšvietimą, kuris leistų matyti net visiškoje tamsoje skendinčio povandeninio pasaulio vaizdus.
Penktadienį automatiškai valdomas povandeninis laivas „Deepsea Challenger“ be įgulos sėkmingai atliko bandomąjį panėrimą į Marianų įdubą.
57 m. J. Cameronas, visą pasaulį užbūręs skęstančio „Titaniko“ vaizdais – užkietėjęs jūros gelmių gerbėjas. Jis net keliasdešimt kartų buvo panėręs į kelių tūkstančių metrų gylį.
Marianų įdubos giliausia vieta siekia 11 km 34 metrus. Joje visiškai paskęstų aukščiausias pasaulio kalnas Everestas – jo viršūnė liktų po vandeniu 2 km gylyje.
Kada bus paskelbti J. Camerono nufilmuoti trimačiai giliausios pasaulio vietos filmuoti ir fotografuoti vaizdai, kol kas nežinoma. Mokslo požiūriu ypač vertingi stereo vaizdai, leidžiantys geriau įvertinti objektų dydį ir atstumus tarp jų.