Alberto Einsteino užkonservuotų smegenų
mėginiai ant skaidrių, taip pat ir kitų garsių ir mažiau žinomų
asmenų, tokių kaip anglų matematikas Charlesas Babbage'as ar garsusis žudikas maniakas Williamas Burke, pilkosios masės ir galvų pavyzdžiai nuo šios savaitės
bus eksponuojami Londone.
Parodos kuratorių teigimu, ekspozicija parodo „protą kaip
materiją“, žvelgiant iš istorinės perspektyvos į tai, ką
žmonės darė smegenims gydymo tikslais arba siekdami patenkinti savo
žingeidumą.
„Šis gležnas organas tapo šiuolaikinės visuomenės
didžiausios vilties, baimės ir tikėjimo, taip pat ir
ekstremaliausių praktikų ir pažangiausių technologijų (kūrimo)
objektu“, - sakė antrasis parodos kuratorius Marius Kwintas žurnalistams pristatydamas „Wellcome“ kolekciją Londone.
„Skirtingi mūsų elgesio su smegenimis ir jų vaizdavimo būdai
kelia daug klausimų apie mūsų kolektyvinį mastymą“, - sakė jis.
Mokslininkų nuomone, smegenyse yra 100 mlrd. nervų ląstelių ir
maždaug 100 trilijonų sinapsių arba neuronų sandūrų.
Nuo neatmenamų laikų žmonės mėgino
pramušti kaukolę, tikėdamiesi sužinoti, kas lemia tokius
skirtingus mūsų protus.
Ekspozicijoje galima surasti įvairiausių su šiais ieškojimais
susijusių instrumentų, nuo trefinos su medine rankena ir ryklio
danties ašmenų**, iki XIX amžiuje naudoto kaukolės atidarytuvo,
kuris savo išvaizda primena kamščiatraukį. Visi šie instrumentai
įrodo kaip nelengva jiems buvo pasiekti smegenis.
„Šie įrankiai yra stebėtinai paprasti, nors chirurgų darbas
yra išskirtinai jautrus“, - sakė M. Kwintas.
Parodoje eksponuojama 5 tūkstančių metų senumo kaukolė su
pragręžtomis skylėmis joje, kurios rodo, kaip seniai žmonės bando
pažinti savo smegenis.
Esama ir modernesnių instrumentų, kaip šeštajame dešimtmetyje
naudota elektrokonvulsinės terapijos (ECT) įranga, naudota vienoje
Britanijos psichiatrijos ligoninių, kuri buvo įsteigta 1829 metais,
kaip „vargšų lunatikų prieglauda“.
Keturių skyrių parodoje ketvirtis erdvės skirta parodyti, kaip
smegenys būdavo užkonservuojamos ateities kartoms.
Viena parodos kuratorių, Lucy Shanahan, be kita
ko pažymėjo: nors A. Einsteino smegenys nedaug tegali pasakyti, kaip
didžiojo mokslininko protui pavyko sumanyti tokį dalyką kaip
reliatyvumo teorija, jų išsaugojimas vis dar verčia žmones
stabtelėti ir susimąstyti.
„Tiesiog žavu stebėti tikrus smegenis. Kai pamatai vienus, dalį
kitų, stiklainyje ar ant skaidrės, viena vertus, tai neatskleidžia
kažką ypatinga, bet, antra vertus, verčia jus sustoti ir susieti
tai su procesais, vykstančiais jūsų paties galvoje, - aiškino ji
„Reuters“ korespondentei. - Tikrai žavu, jeigu ne įkyru“.
Paroda baigiasi vaizdo įrašais, kuriuose kalba perspektyvūs
smegenų donorai, kurie stengiasi pabrėžti, kaip svarbu nuolat
tiekti šviežią medžiagą tyrimams, tokių ligų kaip Alzheimerio naujų gydymo būdų paieškai.
Vienas apklaustųjų yra Albertas Webbas, gimęs
rytų Londone 1919 metais; jis sako, jog jį paskatino atiduoti savo
smegenis mokslui jo žmonos Ellen mirtis nuo Alzheimerio ligos.
“Padarysiu nors trupučiuką gero kažkam“, - tarė jis.