Europos pietų observatorija (ESO) pranešė atradusi devynias
superžemės tipo planetas, ištyrusi 102 žvaigždes, priklausančias
raudonųjų nykštukių klasei.
Superžemės yra didelės kietą paviršių turinčios planetos,
besiskiriančios nuo dujinių milžinių, skriejančios aplink savo
centrinius šviesulius vadinamojoje gyvybės zonoje, kurioje
temperatūra nei per žeme, nei per aukšta, tinkama egzistuoti mums
pažįstamai gyvybei.
Tokių planetų paviršius nei per daug įkaitęs, nei įšalęs,
todėl jose gali būti skysto vandens.
ESO mokslininkų grupė šiuos tyrimus atliko galingu 3,6 metro
skersmens teleskopu HARPS, įrengtu observatorijoje, esančioje
Čilės Atakamos dykumoje.
„Mūsų naujieji stebėjimai HARPS reiškia, kad apie 40 proc.
visų raudonųjų nykštukių turi superžemių, besisukančių
gyvybės zonoje, kurioje skystas vanduo gali egzistuoti planetos
paviršiuje“, - sakė Prancūzijos Grenoblio universiteto mokslų
observatorijos mokslininkas Xavier Bonfils’as (Ksavjė Bonfisas).
„Raudonosios nykštukės labai dažnos - jų Paukščių take yra
apie 160 mlrd. - todėl tai mus veda prie stulbinamos išvados, kad
vien mūsų galaktikoje yra dešimtys milijardų tokių planetų“, -
X.Bonfils’as nurodė trečiadienį išplatintame ESO pranešime
spaudai.
Pagal ESO apskaičiavimus, apie šimtas superžemių gali skrieti
aplink žvaigždes, esančiais ne toliau nei už 30 šviesmečių nuo
saulės.
Vertinant Visatos mastais, toks atstumas prilygsta blusos
šuoliui, tačiau žmogus jo negali įveikti, naudodamas dabartines
kosmines technologijas.
Nuo 1995 metų astronomai atrado iš viso 763 egzoplanetas,
nurodoma „Ne aplink Saulę skriejančių planetų enciklopedijoje“
(https://exoplanet.eu/).