„Kosminių šaudyklių programa suteikė šiai šaliai daugybę
pirmų ir didžių akimirkų“, - pasakė NASA administratorius
Charles'as Boldenas per ceremoniją, krui surengta
erdvėlaivio „Discovery“ atvykimo į Smithsoniano
nacionalinį oro ir kosmoso muziejų prie JAV sostinės.
„Esame dabar laimingi galėdami pasidalinti šiuo paveldu su
milijonais lankytojų“, - pridūrė Ch. Boldenas.
Keli tūkstančiai turistų jau plaukė į Steven F. Udvar-Hazy
centrą Virdžinijos priemiestyje, kur
savanoriai dalijo mažytes JAV vėliavėles, grojant Jūrų
pėstininkų orkestrui.
„Jaučiuosi tartum mažas vaikelis“, - sakė aerokosmoso
inžinierė, 24-erių Kelly Scroggs, eidama pro du
berniukus, aprengtus kaip astronautai, greta muziejaus stovinčio
erdvėlaivio „Entperrise“ link.
Vėliau 15 iš 31 tebegyvenančio erdvėlaivio vado, kartu su
kitais astronautais, skraidžiusiais „Discovery“ praėjo pro kairįjį
žymiojo laivo šoną, kai jis buvo tempiamas į aikštelę priešais
ten stovintį „Enterprise“.
Su jais buvo ir Eileen Collins, pirmoji moteris
erdvėlaivio „Discovery“ pilotė ir vadė, o greta jos buvo Steve'as
Lindsey, vadovavęs paskutiniame „Discovery“
skrydžiui pernai.
„Didžiausias astronautų susirinkimas turbūt per visą NASA
istoriją“, - pažymėjo muziejaus direktorius Jackas Dailey.
Žymusis kosminis keliautojas Johnas Glennas,
pirmasis amerikietis 1962 metais iškilęs į orbitą aplink Žemę, o
vėliau, 1998 metais dar kartą skridęs „Discovery“, sakė, jog jam
gaila, kad erdvėlaivų programa baigėsi, bet pridūrė tikįs, kad
šis erdvėlaivis įkvėps ateities kartas.
„Nelaimingas sprendimas, padarytas prieš aštuonerius su puse
metų, užbaigti šatlų programą, mano nuomone, per anksti nurašė
„Discovery“ ir sulaikė mūsų tyrimus“, - sakė J.Glennas.
„Bet tie sprendimai padaryti, - pridūrė jis. - Dabar mes
imsimės naujų programų ir turime neribotų galimybių“.
„Discovery“ - seniausias ir daugiausia kelionių, 39, atlikęs JAV
erdvėlaivis iš trijų skraidžiusių - tarp jų ir „Endeavour“ bei
„Atlantis“, o jų prototipas „Enterprise“ nekilo į kosmosą nė
karto.
Dar du erdvėlaivius ištiko nelaimės: „Challenger“ subyrėjo vos
pakilęs 1986 metais, o „Columbia“ sudegė leisdamasi į Žemę 2003
metais. Abiejų ekipažai tuomet žuvo.
„Discovery“ kosmose iš buvo 365 dienas, nuskriejo beveik 149 mln.
mylių (241 mln. kilometrų), nurodė NASA misijų vadavietė.
„Discovery“ buvo nurašytas pernai pirmasis iš trijų
erdvėlaivių - „Endeavour“ paskutinį kartą skrido į kosmosą
balandį, o 30 metų trukusi erdvėlaivių programa buvo baigta
2011-ųjų liepą, kai į Žemę sugrįžo „Atlantis“.
Dabar tik Rusijos kosminėmis kapsulėmis „Sojuz“ į TKS
skraidinami astronautai ir atsargos. Dėl skrydžių varžosi ir
privačios JAV bendrovės. Jau balandžio 30 dieną į bandomąjį
skrydį Tarptautinės kosmoso stoties link skries krovininis laivas
„SpaceX“.
Tuo tarpu erdvėlaivis „Enterprise“ balandžio 23 dieną iš
Vašingtono bus nuskraidintas į Niujorką, suks ratus virš Laisvės
statulos ir kitų žymių objektų, kol galiausiai pateks į Niujorko
„Intrepid“ jūrų, oro ir kosmoso muziejų.